Statistikos departamento tyrimas atskleidė, kad apie 20 proc. pensijas gaunančių šalies gyventojų dirba, nes nori gauti didesnes pajamas, sakoma Statistikos departamento pranešime.
Statistikos departamentas 2006 m. antrąjį ketvirtį pirmą kartą atliko perėjimo nuo darbinės veiklos prie pensijos tyrimą, kurio metu buvo apklausiami 50–69 metų amžiaus gyventojai. Tyrimo metu buvo apklausta 2,3 tūkst. 50–69 metų amžiaus gyventojų, o tyrimo rezultatai perskaičiuoti visiems gyventojams.
Tyrimas buvo atliktas pagal Europos Bendrijos teisės dokumentus ir metodiką, kartu su gyventojų užimtumo tyrimu.
Tyrimo rezultatai leidžia įvertinti, kokio amžiaus sulaukę šio amžiaus gyventojai norėtų arba planuoja išeiti į pensiją, ar norėtų dirbti sutrumpintą darbo dieną prieš išeidami į pensiją, ar rinktųsi laipsnišką išėjimo į pensiją schemą ir ar ketina sulaukę pensinio amžiaus dirbti, jei būtų sudarytos palankios darbo sąlygos.
Tyrimo rezultatai parodė, kad iš 345 tūkst. dirbančių 50–69 metų amžiaus gyventojų dirbo ir gavo pensiją 57 tūkst., arba 17 procentų šių gyventojų. Kiti 83 procentai šios amžiaus grupės dirbančiųjų dar nebuvo sulaukę pensinio amžiaus.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios dirbo pensinio amžiaus sulaukę gyventojai, buvo noras turėti didesnes pajamas namų ūkiui išlaikyti. Tai aktualu 78 procentams (45 tūkst.) dirbančių pensinio amžiaus gyventojų. Dar 8 tūkst. (14,3 proc.) šių asmenų dirbo dėl to, kad norėjo gauti padidintą pensiją, kuri perskaičiuojama po dvejų dirbtų metų. Tik 3 tūkst. (5,5 proc.) šių gyventojų dirbo ne dėl finansinio suinteresuotumo.
Didesnė dalis (53 proc.) tiriamo amžiaus gyventojų negalėjo atsakyti, kokio amžiaus sulaukę jie numato išeiti į pensiją. Kas trečias užimtasis (119 tūkst.) planuoja palikti darbo rinką sulaukęs 60–64 metų amžiaus. Iki tokio amžiaus planuoja dirbti 55 tūkst. vyrų ir 63 tūkst. moterų. Apie 10 procentų (34 tūkst.) dirbančiųjų planuoja dirbti iki 65 metų amžiaus ar kaip galima ilgiau, dauguma jų (60 proc.) – vyrai.
Tyrimo metu buvo gauta informacija apie šio amžiaus dirbančių ir nedirbančių gyventojų norą tęsti darbą. Daugiau nei pusė šio amžiaus gyventojų, jeigu būtų sudarytos geresnės sąlygos, pratęstų savo darbinę veiklą. Apie 70 procentų šio amžiaus gyventojų pratęstų darbą, jei būtų galimybė pakelti kvalifikaciją, 52 procentai dirbtų ilgiau, jeigu būtų pasiūlytas lankstesnis darbo laikas, 51 procentas sutiktų darbuotis toliau, jeigu būtų pagerintos darbo ir sveikatos sąlygos.
Daugiau kaip pusės (51,8 proc.) tiriamos amžiaus grupės gyventojų darbo stažas buvo nuo 26 iki 35 metų. Kas trečio tiriamos amžiaus grupės asmens darbo stažas svyravo nuo 36 iki 40 metų. Apie 13 tūkst. (2 proc.) šio amžiaus gyventojų darbo stažas buvo ilgesnis nei 46 metai.
Tyrimo duomenimis, 203 tūkst., arba 57 procentai, nedirbančių šio amžiaus gyventojų buvo senatvės ar priešlaikinės senatvės pensijos pensininkai, po penktadalį – bedarbiai ar neįgalūs.
Išėjimo į pensiją priežastys įvairios. 170 tūkst., arba 84 procentai, nedirbančių, pensijas gaunančių gyventojų, tyrimo duomenimis, išėjo į pensiją, sukakus pensiniam amžiui. Maždaug 12 tūkst., arba 6 procentai, iš darbo išėjo dėl sveikatos problemų ir negalios, 11 tūkst., arba 5 procentai, dėl įvairių priežasčių buvo atleisti iš darbo, šiems nesulaukus pensinio amžiaus. Tik nedidelė dalis gyventojų išėjo į pensiją dėl to, kad turėjo prižiūrėti savo artimųjų vaikus ar neįgalius ir pagyvenusius asmenis (1,1 proc.) arba dėl palankaus finansinio pasiūlymo išeiti į pensiją (0,8 proc.).
2006 m. antrąjį ketvirtį Lietuvoje gyveno 726 tūkst. 50–69 metų amžiaus gyventojų, iš kurių 371 tūkst., arba 51 procentas, buvo ekonomiškai aktyvūs. Dirbo 345 tūkst. (47,6 proc.) visų šio amžiaus gyventojų, bedarbiais buvo 26 tūkst. (3,4 proc.). Ekonomiškai neaktyvūs (nedirbantys) buvo 355 tūkst. (49 proc.) šių gyventojų.
50–69 metų gyventojų užimtumo lygis buvo gerokai mažesnis už šalies vidurkį – 47,6 procento (15–64 metų amžiaus gyventojų – 63,7 proc.). Vyrų užimtumo lygis buvo 53, moterų – 43,5 procento. Darbingo amžiaus grupėse užimtumo lygis aukštesnis už šalies vidurkį. 50–54 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis buvo 73,5, 55–59 metų – 66,7 procento. Vyresnio amžiaus gyventojų užimtumo lygis buvo mažas. 60–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis buvo 31,6, o 65–69 m. – 10,7 procento.
Didžioji dalis tiriamos amžiaus grupės gyventojų dirbo žemės ūkyje – 19 procentų, apdirbamojoje gamyboje – 13,7, švietime – 12,6 procento. Kas šeštas šios amžiaus grupės dirbantysis jau pensininkas.
Daugiausia šios amžiaus grupės moterų dirbo švietimo įstaigose, žemės ūkyje ir sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigose, o vyrų – žemės ūkyje, statyboje ir apdirbamojoje gamyboje.
Daugiausia tiriamo amžiaus gyventojų dirbo šių profesijų grupių darbą: specialistais (17 proc.), kvalifikuotais darbininkais ir amatininkais (16,9 proc.), nekvalifikuotais darbininkais (15,3 proc.), kvalifikuoto prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkais (14,6 proc.) , sakoma pranešime.
