Fiktyviais nedarbingumo lapeliais užverčiami darbdaviai skaičiuoja milijoninius nuostolius, vėluoja įvykdyti užsakymus, todėl įsibėgėjančią problemą žada pristatyti valstybės institucijoms.
Verslininkai taip pat baiminasi, kad įteisintas siūlymas kasmet leisti neatvykti į darbą 10 dienų be nedarbingumo pažymėjimo paskatintų darbuotojus sirgti, rašo „Verslo žinios“.
„Dalis gydytojų dalinamų ligonlapių yra fiktyvūs, o įvertinus įmonės ir „Sodros“ išmokėtas sumas vien mūsų kompanijos darbuotojams, galima manyti, kad neteisėtai išmokami milijonai litų“, – sako UAB „Palink“, valdančios mažmeninės prekybos centrą „Iki“, generalinis direktorius Aidas Mackevičius.
Prekybininkai įtaria, kad maždaug pusė darbuotojų „sirgtų“ darbo dienų, ypač kai liga trunka 3–5 dienas, yra fiktyvios. Akis bado ant nedarbingumo pažymėjimų pasikartojančios vis tų pačių medikų pavardės, o neretai tariamus ligonius bendradarbiai sutinka toli gražu ne gydymo įstaigose.
Pasak „Palink“ vadovo, žmonės masiškai pradeda sirgti vasarą, kai gražus oras, prieš didesnes šventes ar po jų, o ne tuomet, kai atšąla orai ar siaučia gripo epidemija.
A. Mackevičiaus teigimu, dirbančiųjų sąrašuose daugėja ir tokių, kurie įsidarbinę prieš keletą mėnesių, o realiai tėra dirbę vos dešimtį dienų. Kartojasi vienodas scenarijus, kai įsidarbinęs asmuo po trijų darbo dienų „suserga“ trims mėnesiams, grįžta, padirba kelias dienas ir vėl suserga.
„Palink“ vadovas ketina apie šią problemą kalbėti pirmadienį rengiamame Lietuvos prekybos įmonių asociacijos posėdyje ir inicijuoti kreipimąsi į valstybės institucijas, kad jos imtųsi atitinkamų priemonių.
Valdininkai teigia apie tokią problemą girdintys pirmą kartą. „Visur yra nesąžiningų žmonių. Jei išties užfiksuojami piktnaudžiavimo atvejai, reikia kreiptis į pažymėjimą išdavusią įstaigą arba „Sodrą“, kuri tai privalo kontroliuoti. Pasitvirtinus įtarimams ši gali nemokėti nedarbingumo pašalpos“, – „Verslo žinioms“ teigė Algirdas Sysas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas.
