Kadenciją baigiantis energetikos ministras teigia, kad realiausia alternatyva - statyti dujines elektrines, kurios garantuotų rezervinius pajėgumus, o dėl jų statybos reikėtų apsispręsti jau per dvejus artimiausius metus. Tačiau kai kurie energetikos ekspertai skeptiškai vertina tokią idėją - vieni jų siūlo naudotis kaimyninių šalių pajėgumais, kiti - statyti savo atominę jėgainę.
Energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas idėją visą Lietuvos elektros poreikį padengti vietos rezervais vertina skeptiškai ir teigia, jog nereikėtų atmesti galimybės tam iš dalies panaudoti ir kitų šalių pajėgumus. Tačiau, anot jo, dar yra likę daug nežinomųjų, kad būtų galima konkrečiai nuspręsti, kaip užtikrinti elektros rezervus.
Energetikos ekspertas Romas Švedas sutinka, kad elektros linijos nėra visiškai patikimos, ir rezervų problemą reikia spręsti. Tačiau, jo nuomone, orientuotis vien į bazinę gamybą nėra pakankamai ambicinga - reikia ieškoti būdų elektrą eksportuoti, o tam pastatyti atominę elektrinę.
Neinvestuojant į rezervus, kyla grėsmė elektros sektoriui - R.Masiulis
Energetikos ministerijos skaičiavimais, po dešimties metų Lietuvoje gali trūkti maždaug 1 tūkst. MW elektros, nes dalis šiuo metu veikiančių elektrinių bus uždaryta. Pavyzdžiui, dėl aplinkosaugos reikalavimų 7-tas ir 8-tas Lietuvos elektrinės blokai turėtų būti uždaryti 2023 metais. Be to, ne visos elektros jungtys yra pakankamai patikimos, kad būtų galima jomis kliautis, jei trūktų elektros.
R. Masiulis aiškina, kad nei Baltarusija, nei Rusija nėra patikimos partnerės, tad iš šių valstybių atkeliaujančios elektros negalima laikyti rezervu. Be to, anot jo, šiuo metu elektros jungtis „LitPol Link“ dažnai būna ribojama dėl techninių kaimyninės valstybės elektros sistemos problemų. Taip pat problemų gali kilti ir dėl Latvijos jungčių, nes Estija planuoja mažinti elektros gamybą, taigi, visą elektrą iš Suomijos panaudotų savo reikmėms.
Energetikos ministro nuomone, realiausia elektros rezervo trūkumą padengti, pastačius dujomis kūrenamas elektrines. Anot jo, neaišku, ar tos elektrinės iš tikro gamintų elektrą ir ją parduotų, ar būtų naudojamos tik nutikus nelaimėms - tai priklausytų nuo tuometinių elektros kainų rinkoje.
„Mes turime turėti rezervą, kad pasigamintume 100 proc. Lietuvai reikalingos elektros, jeigu to reikia. Ar pajėgumai fiziškai suksis ir gamins elektrą, tai dar klausimas - jis bus atsakytas, kai ateis tas laikas. Mes matome, kad jeigu dujinė generacija būtų pastatyta pakankamai lanksti, tai būtų įrengimai, kurie galėtų lengvai įsijungti, lengvai išsijungti, veiktų šokinėjančiu režimu. Mūsų dabartiniai įrengimai yra skirti pastoviam darbui, o ne lankstesniam. Tai mums reikėtų pakeisti 7-8 blokus ir, tikėtina, termofikacines elektrines“, - BNS sakė R.Masiulis.
Jo nuomone, paskata investuoti į tokias elektrines privatiems investuotojams būtų tuomet, jeigu valstybė rengtų rezervų aukcionus. Tokiu atveju jėgainės turėtų garantuotas pajamas, be to, esant galimybei, galėtų prekiauti elektra rinkoje.
„Vėliau bus galios aukcionai, (jie pritrauks - BNS) visai iš šono investuotojus. Toks neatmestinas variantas - ir tada jie, pasistatę savo gamybą, kurią valstybė dalinai kompensuotų per galios rezervus, jie žiūrėtų - arba veiktų, jeigu rinka yra, arba negamintų, jeigu jiems neapsimokėtų“, - tikino R.Masiulis.
D.Misiūnas: rezervą galima užsitikrinti iš užsienio
„Lietuvos energijos“ vadovo D. Misiūno nuomone, sunku įsivaizduoti situaciją, kai neveikia visos elektros jungtys - būtent per jas būtų galima dalį elektros rezervo užsitikrinti iš kaimyninių valstybių. Anot D.Misiūno, vis labiau integruojant elektros rinką, turėtų būti integruojami ir rezervai.
„Mes turime suprasti, kaip veiks visa rinka, tame tarpe ir rezervų. Jeigu mes kalbame apie rinkos integravimą, kaip iki šiol kalbėjome, tai akivaizdu, kad rezervais galima dalintis per sieną su patikimais kaimynais. Kitas dalykas yra sinchronizacija, nes ji pakeis iš esmės, kaip vyksta rezervavimas ir reguliavimas. Trečias dalykas, kaip bus pasielgta su Astravu, ar bus intervencija į sistemą, kada tai bus daroma. Daug tokių nežinomųjų, kuriuos reikia sužinoti, kad būtų galima spręsti“, - BNS sakė D.Misiūnas.
Jo nuomone, vis dar trūksta skaičiavimų, kaip Lietuvos elektros rinka atrodys po to, kai dalis elektrinių bus uždaryta. „Lietuvos energijos“ vadovo teigimu, bendrovė „Litgrid“ turėtų atlikti skaičiavimus ir nuspręsti, ar šalyje reikia didinti rezervo pajėgumus, o jeigu taip - kokiais būdais.
„Čia turi sistemos operatorius pasakyti, ar reikalingas papildomas rezervas šalies viduje, ir tada apsispręsti, kas tą rezervą teiks. Estai, kaip pavyzdys, nuėjo tuo keliu, kad sistemos operatorius savo jėgomis pastatė greito veikimo dujų variklius, kurie veikia tik kaip rezervas - jie stovi ir įsijungia, tik kai prireikia“, - aiškino jis.
R.Masiulis pripažįsta, kad pagal energetikos saugumo metodikas galima rezervą užtikrinti ir kaimyninių valstybių pajėgumais. Tačiau, anot jo, šiuo metu elektros jungtys nėra 100 proc. patikimos.
R.Švedas: į elektros sektorių reikėtų žiūrėti ambicingiau
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) lektoriu, buvęs energetikos viceministras R.Švedas sutinka su teiginiais, jog egzistuoja elektros rezervo problema, tačiau atkreipia dėmesį, kad vien bandyti patenkinti rezervo poreikius nėra pakankamai ambicinga.
„Mes ne tik turime rezervo problemas spręsti, mes turime spręsti klausimą, kad mums trūksta ambicijos. Mes turime kelti klausimą, ar mes galime elektrą eksportuoti. Mes turime formuluoti tokį politinį klausimą, į kurį bandytume rasti ekonominį atsakymą“, - BNS sakė R.Švedas.
Jo nuomone, reikia iš naujo svarstyti branduolinės energetikos idėją.
„Lietuvai turint jau branduolinę energetiką pas save, iš tikrųjų reikia pabandyti be emocijų dar kartą pasvarstyti savo elektros sektoriaus ateitį, kaip mes save pozicionuojame. Situacija yra kokia - matome, kad regione elektros gali trūkti, matome, kad elektra tampa vis labiau populiarėjančia preke ir Lietuva turi potencialias, stiprias galimybes tą elektrą gaminti“, - sakė R.Švedas.
Anot jo, atmesti atominės elektrinės projekto idėją kaip politiškai nepriimtiną nebūtų teisinga ir reikėtų bent jau įvertinti argumentus.
„Nebuvo išsamiai išnagrinėtas makroekonominis naujos elektrinės Lietuvai efektas. (...) Mes jau turime aikštelę, kelius, geležinkelius, infrastruktūrą. Toks projektas absoliučia prasme būtų pats didžiausias regione. Tai būtų pačios didžiausios investicijos, tai labai didelis projektas, susijęs su statybomis, paslaugomis, kelionėmis. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jau trumpalaikėje perspektyvoje jis duotų stiprų makroekonominį efektą“, - teigė ekspertas.
Jis pripažįsta, kad šiuo metu naujos atominės elektrinės gaminamos elektros kaina būtų gerokai didesnė negu rinkos kaina. Tačiau, pasak jo, kainos nebus visą laiką žemos ir jau pastačius elektrinę, situacija rinkoje galėtų būti visiškai kita: „Įvertinkime tokį dalyką, kad dabartinės elektros kainos yra labai žemos ir tokios nebus, vienas dalykas, antras - atsinaujinanti energetika turi būti labai stipriai subsidijuojama“.
R.Masiulis neatmeta, kad elektros poreikį Lietuvoje būtų galima patenkinti ne dujų elektrinėmis, o atomine jėgaine, tačiau pabrėžia, kad apie jos statybas diskutuoti galima tuomet, kai rinka siųs aiškų signalą, jog tokia jėgainė būtų konkurencinga.
Atsinaujinantys ištekliai poreikio nepatenkintų
R.Masiulio teigimu, atsinaujinantys ištekliai nepajėgtų patenkinti elektros galios. Visų pirma, biokuro jėgainės paprastai statomos nedidelės galios - kitu atveju kuro gabenimas į jas, pasak ministro, tampa „logistikos košmaru“.
„Labai džiaugtumės, jeigu galėtume pastatyti dideles biokuro elektrines. Bet biokuro elektrinės virš 100 MW yra nepraktiškas, nes logistikos nesuvaldysi. Mano žiniomis, didžiausia biokuro elektrinė - virš 200 MW - yra Lenkijoje, ir jie užtikrina biokuro vežimą sunkvežimiais, tai ten yra logistikos košmaras. Taip priimta energetikoje, kad nestatysi didelių biokuro generacijų, nes reikia didelio kiekio kuro“, - tikino jis.
Kiti atsinaujinantys ištekliai - vėjas ir saulė, pasak R.Masiulio, nėra laikomi patikimais, mat tokia elektros gamyba priklauso nuo gamtos sąlygų. Anot ministro, ateityje atsinaujinanti energija galėtų tarnauti ir kaip rezervinė, tačiau pirmiausia reikia ištobulinti energijos kaupimo technologijas, kad perteklių būtų galima laikyti ir panaudoti, atsiradus energijos trūkumui.
„Kol neatrastos technologijos, kaip kaupti tą energiją, tol ji nėra patikima. Nieko prieš žaliąją energetiką nėra, ji yra sveikintina, ir mes numatome, kad jos bus daugiau, bet reikalinga bazinė gamyba. Nuo 2050 metų numatome, kad bus atsinaujinančios daugiau, nes 2020 metais pastačius dujinę gamybą, ji tarnaus 30 metų ir tikimės, kad per tą laiką bus rasti būdai, kaip žaliąją energetiką kaupti, dėl to mes numatome nuo 2050 metų 75 proc. iš atsinaujinančių“, - aiškino R.Masiulis.
Elektros pajėgumų jau trūksta
Energetikos ministerija, remdamasi „Litgrid“ skaičiavimais, prognozuoja, kad kitąmet Lietuvos pikinis elektros poreikis sieks 1900 megavatų, o bendras rezervo poreikis - 2600 MW. Tačiau patikimų elektros gamybos įrenginių galia siekia 1500 MW, iš kurių 1015 MW sudaro trys Lietuvos elektrinės blokai.
Elektros biržoje esant žemoms kainoms, didžiąją laiko dalį Lietuvos elektrinės elektra yra nekonkurencinga, todėl Energetikos ministerija skaičiuoja, kad jos gali užsidaryti, taip dar labiau sumažinus rezervų pajėgumus. Blogiausiu atveju Lietuvoje liktų tik 484 ME patikimos elektros gamybos, mat ji, surengus aukcionus rezervui užtikrinti, būtų išlaikoma iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto. Kiti įrenginiai nebeveiktų, jeigu negautų pajamų už elektros pardavimą arba rezervų užtikrinimą.
„Litgrid“ 2016-2025 metų energetikos sistemos plėtros plane taip pat nurodo, kad jau 2025 metais rezervo galios deficitas sieks 1200 MW, jeigu nebus investuojama į naujas elektrines arba senųjų rekonstravimą.
