Lietuvos banko (LB) duomenimis, šiuo metu kredito įstaigų sąskaitose lietuviai laiko per 18,4 mlrd. eurų – per 20 proc. daugiau nei prieš metus. Grubiai skaičiuojant, dabar kiekvienam suaugusiam žmogui tenka apie 8 tūkst. eurų indėlių banke.
Kaip žinoma, šiuo metu bankai tik gana retais atvejais moka palūkanas už juose laikomus indėlius, o naujausiais statistikos departamento duomenimis, kovą metinė infliacija Lietuvoje buvo 1,6 proc. – šis rodiklis yra didžiausias per pastaruosius metus.
Infliacija parodo, kiek vidutiniškai pabrango prekės ir paslaugos. Arba kiek vertės prarado pinigai, nes turėdamas tą pačią kupiūrą brangesnių dalykų nusipirksi mažiau. Kiekvienas perka skirtingas prekes ir paslaugas, tad kai kuriems infliacija gali būti gerokai didesnė, o pinigų nuvertėjimas – spartesnis.
„Siekiant apsisaugoti nuo pinigų nuvertėjimo, rekomenduojame nelaikyti visų pinigų einamojoje indėlio sąskaitoje, o investuoti“, – atsiųstame komentare gyventojams pataria Finansų ministerija.
Pinigų reikia atsidėti juodai dienai
LB Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina pripažįsta, kad daliai gyventojų per pandemiją pavyko sutaupyti daugiau nei įprastai.
„Tačiau prieš priimant sprendimą, ką daryti su santaupomis, pirmiausia patartume įsivertinti savo asmeninę situaciją. Prieš nusprendžiant, kaip ir ar reiktų šias santaupas įdarbinti investuojant reiktų pasitikrinti, ar esate tinkamai sutvarkę ir kitus asmeninių finansų aspektus“, – įspėjo tarnybos direktorė.
Pirma, anot jos, reikia pagalvoti, ar sukaupėte pakankamą finansinį rezervą netikėtiems gyvenimo atvejams – tai yra pakankamai lėšų, kurios atsitikus nelaimei, netekus pragyvenimo šaltinio, leistų padengti jūsų išlaidas.
„Rezervas turėtų sudaryti apie 6 mėn. šeimos pajamų dydį ir jį reiktų laikyti sąskaitoje ar indėlyje, kad prireikus galėtumėte nesunkiai juo pasinaudoti. Jei turite finansinių įsipareigojimų, tuomet šis rezervas gali būti ir didesnis. Jei tokio rezervo iki šiol neturėjote, sukauptas lėšas ar dalį jų reiktų ir laikyti kaip finansinį rezervą“, – aiškino J. Govina.
Anot jos, pasirūpinus šiomis santaupomis, reiktų pagalvoti, ar esate apdraudę savo turtą, gyvybę ar sveikatą. Po to – ar kaupiate ilgalaikiams tikslams: būsto įsigijimui, pensijai ar vaikų mokslams.
„Šiame etape galima rinktis ir finansinius produktus, turinčius investavimo elementų – tai gali būti investicinis gyvybės draudimas, pensijų ar investiciniai fondai. Renkantis šiuos produktus patariama prisiminti gyvenimo ciklo principą: pirmaisiais kaupimo metais investuodami galite prisiimti didesnę riziką, tačiau po kurio laiko riziką turėtumėte mažinti“, – komentavo LB atstovė.
Kad pinigai nenuvertėtų, juos reikia įdarbinti
Pasak J. Govinos, jei atlikus šiuo veiksmus dar lieka laisvų pinigų, tuomet prasminga svarstyti, kaip šias lėšas įdarbinti, kad jos taptų papildomu pajamų šaltiniu.
„Investuoti galite pradėti – ir patartina tą daryti – nuo nedidelių sumų, pvz., galima investuoti keliasdešimt eurų į įvairias priemones: įsigyjant vertybinių popierių ar investuojant per skolinimo platformas.
Taip galima geriau perprasti investavimo ypatumus, su tuo susijusias rizikas ir tik po to žengti į platesnius investavimo vandenis tam skiriant daugiau lėšų.
Jei nusprendėte investuoti, pirmiausia turėsite pasirinkti finansų tarpininką – būtinai patikrinkite, ar jūsų pasirinktas finansų tarpininkas turi licenciją ir yra prižiūrimas LB“, – patarė pašnekovė.
Įspėja ir apie rizikas investuojantiems
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė dr. Eivilė Čipkutė pripažino, kad klausimas, kaip užtikrinti, kad sukauptos santaupos, užuot nuvertėjusios, teiktų grąžos, rūpi kiekvienam apdairiai besielgiančiam su savo pinigais.
„Įdarbinti“ pinigus leidžia investavimas į įvairias finansines bei nefinansines priemones – nuo nekilnojamojo turto iki akcijų fondų, nuo vertybinių popierių iki tarpusavio skolinimo platformų.
„Šiuo metu klientai gali rinktis iš įvairių galimybių, tad pradėti būtų tikslinga nuo konsultacijos su savo finansų įstaigos specialistais“, – patarė asociacijos vadovė.
Ji pažymėjo, kad investavimas yra vienas iš kelių asmeninių finansų valdymo žingsnių ir siejasi su rizika:
„Svarstyti investavimo galimybes vertėtų jau įgijus asmeninio biudžeto valdymo patirties, sukaupus finansų rezervą nenumatytiems gyvenimo atvejams, nuosekliai skiriant lėšų ilgalaikiams taupymo tikslams. Jeigu, sėkmingai laikantis susikurto finansų režimo, lieka laisvų lėšų, šias galima būtų investuoti.“
E. Čipkutės teigimu, svarbu ir tai, kad investavimo įgūdžiai nėra panacėja, kuri padėtų išspręsti visus gyvenimiškus iššūkius, susijusius su finansais.
„Juolab kad ši sritis dėl augančio gyventojų susidomėjimo tampa ir sukčių taikiniu – vadinamasis investicinis sukčiavimas, kai nusikaltėliai manipuliacijomis išvilioja pinigus, priversdami aukas patikėti, kad šios investuoja į rizikingus instrumentus, paplitęs ir mūsų šalyje.
Svarbu žinoti, kad teikti investicines paslaugas Lietuvoje gali tik atitinkamai licencijuotos įmonės, kurių sąrašą rasite LB interneto svetainėje“, – komentavo LBA prezidentė.
Kodėl lietuviai nėra linkę investuoti savo pinigų?
Į šį klausimą E. Čipkutė atsakė pasitelkdama prieš dvejus metus atliktą finansinio raštingumo turimą.
„Mūsų šalies gyventojai orientuojasi kasdienėse finansų temose, tačiau ekonomikos reiškiniai bei sudėtingesni finansų įrankiai jiems dar nėra gerai pažįstami.
Beje, tuomet geriausias žinias respondentai atskleidė namų ūkio biudžeto pagrindų bei taupymo srityse: vidutiniškai atsakiusiųjų į šių temų klausimus dalis siekė 57 proc. Tuo metu į investavimo srities klausimus vidutiniškai arba gerai atsakė jau tik 38 proc. respondentų, o 13 proc. neatsakė nė į vieną klausimą šia tema“, – pastebėjo LBA vadovė.
Jos nuomone, tokią situaciją galima sieti su mūsų valstybės istorija, susiklosčiusia asmeninių finansų valdymo tradicija. Esą reikia laiko ir įdirbio, kad iš kartos į kartą perduodami ir išmokstami finansinės elgsenos pagrindai pasikeistų, o finansinio raštingumo ugdymas taptų bendrojo ugdymo dalimi.
Tuo metu J. Govina atkreipė dėmesį, kad lietuviai investicijai renkasi nekilnojamąjį turtą, yra daug kaupiančių antros pakopos pensijų fonduose. Todėl, anot jos, tiksliau būtų klausti, kodėl lietuvių investicinių produktų spektras toks skurdus.
„Tam yra kelios priežastys. Pirma, daug žmonių nėra sukaupę finansinio rezervo, neturi būtinų draudimo produktų. Antra, daugumai žmonių NT yra labiau suprantamas, jį galima apžiūrėti gyvai, administruoti ir remontuoti savarankiškai.
Lietuvių mažesnį investavimą galima sieti ir su neigiama patirtimi, susijusia su investiciniais čekiais po nepriklausomybės atgavimo ir baime nukentėti nuo sukčių. Daugeliui, ypač vyresnio amžiaus asmenų, trūksta žinių ir patirties vertinant investicijų riziką, dėl to jie linkę savo lėšas laikyti nerizikinguose produktuose, tokiuose kaip indėliai“, – svarstė J. Govina.
Vis dėlto, jos teigimu, pastebimas šioks toks proveržis – praėjusiais metais padidėjo Lietuvos investuotojų investicijos į vertybinius popierius Lietuvoje ir kitose šalyse bei naudojantis sutelktinio finansavimo platformoms.
„Tam įtaką galėjo turėti kai kurių rinkos dalyvių priimtas sprendimas taikyti mažesnius mokesčius arba netaikyti mokesčių prekybai Baltijos šalių VP, vis daugiau galimybių investuoti naudojantis užsienio tarpininkais. Taip pat pastebima, kad sutelktinio finansavimo platformos tampa alternatyvia galimybe investuoti į su NT susijusį verslą ir jo paskolas“, – komentavo LB atstovė.
9 pasirinkimai, kaip ir kur investuoti
E. Čipkutė apžvelgė šiuos populiarius taupymo ir investavimo būdus ir įrankius, kurie nori išvengti pinigų nuvertėjimo.
Išmaniosios programėlės ir periodiniai pervedimai
Šių dienų finansų paslaugos sunkiai įsivaizduojamos be skaitmeninių sprendimų. Jie, be kita ko, tinka ir taupymui bei investavimui. Daugelio finansų paslaugų teikėjų mobiliosiose programėlėse galime išsikelti taupymo tikslus ir stebėti, kaip sekasi jų siekti, naudodamiesi skaitmenine taupykle ar periodiniu pervedimu. Tai – puiki praktika prieš imantis sudėtingesnių finansų planavimo iššūkių.
Indėliai
Ši taupymo priemonė ypač tinkama tiems žmonėms, kurie nori beveik nerizikuodami atidėti šiek tiek pinigų nenumatytiems gyvenimo atvejams, didesniems pirkiniams, atostogoms ar kitoms reikmėms. Tiesa, šiuo metu dėl Europos centrinio banko žemų palūkanų normų politikos norintiems užsidirbti iš pinigų laikymo indėliuose šito padaryti gali nepavykti.
Obligacijos
Obligacijos yra skolos vertybiniai popieriai, kurių leidėjai (šalių vyriausybės, finansų institucijos, įmonės) investuotojams įsipareigoja nustatytą dieną grąžinti nominaliąją obligacijų vertę ir sumokėti palūkanas.
Vyriausybės taupymo lakštai
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išleidusi šiuos skolos vertybinius popierius, prisiima atsakomybę taupymo lakštų išpirkimo dieną sugrąžinti jums investuotas lėšas ir išmokėti sukauptas palūkanas.
Struktūrinės investavimo priemonės
Kiekvienai struktūrinei investavimo priemonei būdingos kelių investavimo priemonių: tradicinių (akcijų, obligacijų), mažiau populiarių (žaliavų, valiutų) ir išvestinių (pavyzdžiui, pasirinkimo sandorių) – savybės. Jas pasirinkę, turite galimybę investuoti tose rinkose, kuriose investuoti tiesiogiai smulkiems investuotojams sudėtinga.
Investiciniai fondai
Investicijas į šiuos fondus valdo valdymo įmonė, t. y. investuoja jūsų lėšas pagal apibrėžtą strategiją ir laikydamasi nustatytos tvarkos bei sąlygų. Fondai investuoja ne į pavienius vertybinius popierius, o į jų rinkinius, tad vieno vertybinio popieriaus vertė nelemia galutinių rezultatų.
Fondai, kurių vienetais prekiaujama biržoje
Vis populiaresni tampa fondai, kurių vienetais prekiaujama biržose. Jie suteikia galimybę investuoti į diversifikuotą vertybinių popierių portfelį ir pasirinkti geografinį regioną bei ekonomikos sektorių. Šių fondų vienetais biržoje prekiaujama kaip įmonių akcijomis.
Akcijos
Akcija — tai nuosavybės vertybinis popierius, suteikiantis jos savininkui (akcininkui) tam tikrą teisę gauti bendrovės pelno dalį (pavyzdžiui, dividendus) ir dalyvauti valdant įmonę.
Nefinansinės priemonės
Investuoti galima ne tik į išvardytąsias finansines priemones, bet ir į kitokį turtą: pavyzdžiui, nekilnojamąjį turtą, kolekcines vertybes, meno kūrinius, tauriuosius metalus, taip pat galima skolinti turimas lėšas sutelktinio finansavimo arba tarpusavio skolinimo platformose.
