Ūkininkai prakalbo, kad užsieniečiai žada supirkti visą Lietuvos derlių ir jau kitų metų pradžioje turėsime tik tuščius sandėlius. Apie tai kalbamės su Žemės ūkio rūmų vadovu Broniumi Markausku.
Rusai masiškai supirkinėja daržoves, ypač bulves, siūlo didesnes kainas ir geresnes sąlygas. Ar mes patys nepritrūksime daržovių?
Nesibaiminu, kad pritrūksime daržovių. Jei nebeliks lietuviškų, tai atveš iš užsienio. Čia, aišku, lemia kaina. Jeigu bus geros eksporto sąlygos ir ūkininkai nekraus į sandėlius bulvių, o šiemet yra toks pavojus, kadangi metai sudėtingi ir neaišku, kaip bulvės laikysis. Todėl gali būti, kad po Naujųjų metų lietuviškų bulvių gali nebelikti. Panaši problema ir dėl kopūstų bei svogūnų.
Kažką padaryti būtų sudėtinga, nes prekybos tinklai neturi tiek sandėlių, kad visą sezoną laikytų reikalingas atsargas. Be to, Rusija už bulves dabar moka 10 centų brangiau. Apeliuoti į ūkininkų patriotizmą neišeina, nes kaina yra svarbiausias dalykas ir ūkininkas parduoda tam, kas brangiau moka.
Koks šiemet buvo bulvių derlius?
30 proc. mažesnis nei pernai ir siekė apie 600 tūkst. tonų. Vidaus rinkai užtenka, bet jei didesni kiekiai pajudės į Rusiją (o jų vežama išties nemažai), galime pajusti lietuviškų bulvių stygių. Nemanau, kad ūkininkai iš to labai uždirbs. Teigiama, kad jų kaina išaugo 50–100 proc., tačiau ji skaičiuojama nuo labai žemo pernykščio lygio.
Kodėl pernai kainų lygis taip stipriai sumažėjo?
Praėję metai buvo itin geri. Lenkijoje pernai derlius buvo puikus ir iškart lėmė didelę pasiūlą. Lenkai sugeba užauginti pigiau, nes klimatas palankesnis, todėl ten savikaina mažesnė ir jie dempinguoja kainas. Tokie metai kaip šiemet gali greitai nepasikartoti. Ko gero daržovių sektorius pajus spaudimą, nes pagal ES reglamentą daržovių sektorius nėra remiamas, tai žiūrint į ateitį išties galime pristigti daržovių.
Tai be paramos pritrūksime daržovių?
Turbūt artimiausioje ateityje turėsime problemų dėl žieminių šiltnamių, nes jau pusantrų metų su Vyriausybe bandome ieškoti būdų, kaip juos gelbėti ar paremti. Tačiau, matyt, nėra didelio noro tą daryti. Gali taip nutikti, kad pavasarį daugelyje šiltnamių nebus sodinama šiltnaminių daržovių.
Kaip tokią paramą įsivaizduojate?
Šiandien didžiausios šiltnamių energetinės sąnaudos yra dujos, šiluma. Subsidijuoti šį sektorių galima per viešąjį interesą. Turėtų būti pripažinta, kad daržovės yra viešas interesas, visuomenės poreikis. Tada būtų galima dengti energetinių sąnaudų dalį, o per 2–3 metus rasti būdų, kaip jas sumažinti. Vienas iš variantų – šiltnamius perkelti prie Lietuvos elektrinės, kur jie galėtų būti šildomi aušinti naudojamu vandeniu. Tačiau ten yra daug privačios žemės ir kitų problemų...
Kokia jūsų nuomonė apie dabar dažnai minimus maisto produktų antkainius?
Čia yra pakankamai nemažai vaidybos, kad niekas nesupranta, iš kur tas kyla. Kai buvo rengiamas Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas, tada buvo viskas aišku. Jame nurodytas baigtinis papildomų mokesčių sąrašas, kurių negali taikyti prekybos tinklai. Tada aiškiai pasakėme, kad jei bus toks sąrašas, tai įstatymas beprasmis, nes vietoje „rampos“ mokesčio sugalvoti kokį nors „dienos apšvietimo“ mokestį labai lengva. Taip ir atsitiko.
Kol nebus priimtas sprendimas, kad gamintojų ir prekybininkų santykiai būtų grindžiami tik sąskaita faktūra ir niekuo daugiau, tol ir turėsime tokią situaciją. Ribojant antkainius naudos nebus, nes didžiąją kainos dalį sudaro papildomi mokesčiai. Matau tik vieną išeitį: Europos Komisija ar Parlamentas turėtų priimti tam tikrus sprendimus dėl tos grandinės reguliavimo.
Vadinasi, dėl augančių kainų kalčiausi prekybininkai?
Tereikia pasižiūrėti, kam iš trijų dalyvių – prekybininkų, perdirbėjų ir ūkininkų – tenka didžiausia rinkos dalis. Pažvelkime, kaip išsiplėtė prekybos tinklai per trumpą laikotarpį: iš kur tos investicijos, tokia plėtra? Manau, kad tai yra vieša paslaptis ir viskas vienareikšmiškai aišku.
FAKTAI:
Brangstančios daržovės
Svogūnai ir morkos šiemet pabrango dvigubai – už pirmųjų kilogramą siūloma 1,2 lito, o už pastarųjų – 0,6 lito.
Kopūstų supirkimo kaina nuo Naujųjų metų gali šoktelėti dvigubai – iki 1,2 lito už kilogramą.
Bulvių supirkimo kaina kitais metais gali padidėti iki 1,5 lito už kilogramą. Šiuo metu yra mokama 60–70 centų už kilogramą.
NUOMONĖS
Išpirko per mėnesį
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė: pernai, kai sausio 1 dieną Rusija panaikino muitus, per mėnesį perteklius buvo nusiurbtas ir geriausia produkcija išvežta. Šiemet muitus panaikino spalio mėnesį, tačiau realiai produkcija pradės keliauti be muitų nuo lapkričio. Tuomet žiūrėsime, koks yra tikras aktyvumas. Šiandien daugiau domimasi, negu išvežama.
Teisingai daro
Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Jonas Jagminas: dalykas toks: jei gerai moka, tai ūkininkai ir parduos, ir teisingai padarys, nes čia prekybos centrai daugelį metų iš eilės išsidirbinėjo, įvairius mokesčius užkrovė, prekybinius antkainius išpūsdavo, o tas ūkininkas gaudavo labai menką dalį. Jei prekybos centrai pritrūks daržovių, tai pirks iš kitur.
