Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) įvykusiame Pieno tarybos (PT), sudarytos iš pieno gamintojų, perdirbėjų ir valstybės bei mokslo institucijų atstovų, posėdyje aptarta situacija pieno rinkoje, pasidalyta susirūpinimu dėl superkamo pieno kokybės, diskutuota, ar verta keisti pieno sudėties rodiklius, tipines pieno pirkimo - pardavimo sutarties nuostatas, svarstyti ir kiti aktualūs pieno sektoriaus klausimai. Pieno tarybai šiemet vadovauja naujasis Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.
Rinkos tendencijos – sunkiai prognozuojamos
„Palyginę mūsų pieno produktų kainas su kitų ES šalių kainomis, matome, kad mūsiškės tikrai dar nėra pačios didžiausios“, - pastebėjo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys, posėdyje analizavęs pieno sektoriaus rinkos tendencijas. Pasak jo, šiuo metu pieno produktų kainoje žemdirbių ir perdirbėjų dalis yra tarp 52 ir 65 proc., o prekybininkų - 17- 29 proc.
Statistika rodo, kad pastaraisiais metais pasaulinėje pieno produktų rinkoje išaugę pagrindinių pieno produktų eksporto kainos jau stabilizavosi. Tai įvyko daugiausia dėl krizės Japonijoje ir sulėtėjusių Kinijos ekonomikos augimo tempų. Per 2010 metus ES vidutinė žalio pieno supirkimo kaina išaugo 16 proc., o Lietuvoje - 18 proc. Net 62 proc. Lietuvos pieno produktų eksporto buvo skirta ES šalims, o 32 proc. -Rusijai.
Pieno tarybos posėdyje dalyvavę pieno perdirbėjai nebuvo nusiteikę optimistiškai. Pasak jų, situacija eksporto rinkoje nėra stabili. O štai žemdirbiai buvo ramūs, net pajuokavo, kad jau įprato būti gąsdinami, kad viskas yra labai blogai. Jie pastebėjo, jog jėgų balansas rinkoje darosi lygesnis, vis aktyvesni tampa kooperatyvai. „Pieno sektoriui išsilaikyti padės tik ilgalaikiai stabilūs santykiai“, - pabrėžė ir Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis.
Pieno kokybe girtis dar negalime
PT buvo aptartas ir vienas pačių aktualiausių šiandienos klausimų - superkamo pieno kokybė. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos valstybinė maisto produktų inspektorė Antonina Greičiuvienė, analizuodama praėjusių metų tyrimų duomenis, konstatavo, kad pieno kokybe pasigirti dar negalime. „Visi turime suprasti, kad tik pieno gamintojams ir perdirbėjams dirbant ranka rankon mes sugebėsime išsaugoti galimybę eksportuoti“, - teigė patyrusi veterinarijos specialistė, pasidžiaugusi tuo, kad ūkininkai vis aktyviau rūpinasi savo segančiomis karvėmis, joms gydyti naudodami pažangius metodus.
Geros kokybės pienui – priemoka
„Už nekokybišką pieną numatytos sankcijos, tačiau ne mažiau svarbu yra skatinti tuos pieno gamintojus, kurie parduoda labai geros kokybės pieną. O tokių ūkininkų Lietuvoje yra gana daug“, - Žemės ūkio ministerijos pasiūlymą pristatė R. Krasuckis. Manoma, kad Pieno supirkimo taisyklėse teisiškai įtvirtinta 5 proc. priemoka nuo nustatytos pieno kainos užypatingos kokybės pieną paskatintų gamintojus gerinti pieno kokybę. Ne vienas pieno perdirbėjas teigė, kad jie ir taip primoka už kokybišką pieną, tačiau A.Stančikas pastebėjo, kad „tai kol kas dviejų šalių susitarimas, o ne teisinis dokumentas“. PT nariai iš esmės pritarė pasiūlymui dėl priemokos bei sutarė toliau derinti šios priemonės įgyvendinimo galimybes.
Siūloma atnaujinti diskusiją dėl pieno kainos skaičiavimo metodikos
Iki šiol Lietuvoje už pieno gamintojo parduotą pieną apmokama faktinį pieno kiekį perskaičiuojant į bazinių rodiklių pieną - 3,4 proc. riebumo ir 3,0 proc. baltymingumo. Žemės ūkio ministerija jau ne vieną kartą yra gavusi pasiūlymų keisti šią pasenusią metodiką, nes nei vienoje ES šalyje pienas į tokius rodiklius neperskaičiuojamas, o pieno kaina susideda iš kainos už riebalus ir už baltymus.
Jau daugelį metų Lietuvos pieninių galvijų bandose vykdoma selekcija pieno baltymingumo didinimo kryptimi, o vartotojai vis dažniau renkasi mažiau kaloringus, liesesnius pieno produktus. 2010 m. Lietuvoje natūralaus pieno vidutinis riebumas buvo 4,14 proc., o baltymingumas - 3,27 proc. Pieno tarybos nariai pritarė ŽŪM pasiūlymui atnaujinti diskusiją dėl kainos skaičiavimo metodikos.
Atsakingas pats savininkas
PT tarybos posėdyje svarstyta ir atsakomybės už metrologinę pieno šaldytuvų-talpyklų patikrą klausimas. Atsižvelgiant į praėjusiame Pieno tarybos posėdyje išreikštą nuomonę, jog už prietaisų metrologinę patikrą turi būti atsakingas įrangos savininkas, PT nutarė Pieno supirkimo taisykles papildyti nuostata, kad „gamintojas, parduodantis pieną iš ūkyje esančių šaldytuvų-talpyklų, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma už pieną, atsako už jų metrologinę patikrą, jei pieno pirkimo-pardavimo sutartyje nėra numatyta kitaip“.
