Susiklosčius palankioms aplinkybėms pasaulinėje pieno produktų rinkoje, praėję metai buvo sėkmingi tiek pieno gamintojams, tiek ir perdirbėjams. Šiandien žemdirbiams vis didesnį nerimą kelia mažėjančios pieno supirkimo kainos, kai, tuo tarpu, parduotuvėse pieno produktų kainos lieka nepakitusios. Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinko visos grandinės „nuo lauko iki prekystalio“ atstovai – pieno gamintojai, perdirbėjai ir prekybininkai. „Signalai, kuriuos gavome iš žemdirbių, paskatino mus surengti šį pasitarimą ir ieškoti būdų, kaip išvengti ilgalaikio pieno sektoriaus silpnėjimo“, – situaciją apibūdino žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna.
Pastaruosius dvejus metus pieno supirkimo kainos tolygiai augo, ūkininkai su optimizmu investavo į pieno ūkius. Aukštos supirkimo kainos lėmė tai, kad per šių metų I ketvirtį supirkta 6,5 proc. daugiau pieno, palyginti su 2013 m. atitinkamu laikotarpiu. Dabar kainoms krintant ir pajamoms mažėjant, pieno gamintojai skambina pavojaus varpais – šios žemės ūkio srities stabilumui kilo grėsmė. Ministras prof. V. Jukna konstatavo, kad pernai bendromis pastangomis situacija pieno sektoriuje stabilizavosi ir pasisekė išvengti staigesnių svyravimų, tačiau situacija išlieka trapi.
„Akivaizdu, kad negalima orientuotis vien tik į importuojamą pieną, būtina skatinti savos žaliavos gamybą. Turime jausti atsakomybę ir matyti bendrą tikslą, nes nusivylusius žmones bus sunku grąžinti į gyvulininkystės sektorių. Rinkos svyravimai neišvengiami, bet mes visi kartu turime juos amortizuoti, kad gyvulininkystė liptų iš duobės, kurioje atsidūrė praėjusiu finansiniu laikotarpiu, gavusi dvigubai mažiau investicijų negu augalininkystė“ , – sakė ministras.
Lietuvos vartotojų yra per mažai, kad suvalgytų visus šalies perdirbimo įmonių pagamintus pieno produktus, todėl daugiau kaip pusė jų išvežama į užsienį. Susitikime dalyvavę pieno perdirbėjų atstovai pastebėjo, kad trejus metus augęs pieno produktų eksportas šiemet krinta. Jų teigimu, pieno kainas Lietuvoje 90 proc. lemia eksporto rinkos. „Lietuvoje perdirbamas tik 1 proc. ES pagaminto pieno, tad esame labai smulkūs šios rinkos žaidėjai. Būtent ši rinka, o ne mes, ir nustato pieno supirkimo kainas“, – savo nuomonę išsakė pieno perdirbėjai, pabrėžę, kad ir pieno gamintojai, ir perdirbėjai yra to paties sektoriaus dalyviai: jeigu blogai žemdirbiui, blogai ir jiems. Perdirbėjai atkreipė dėmesį į optimistines tarptautines prognozes ir vylėsi, kad šiandieniniai rinkos svyravimai ilgai netruks – per 2 ar 3 mėnesius neišbalansuos rinkos. „Pernai užsiauginome sluoksnį riebalų, tad tikimės kaip nors išgyventi“, – sakė perdirbėjai.
Pieno perdirbėjai pasiskundė, kad paskutiniais metais pasidarė labai sunku derėtis su prekybos tinklais, siekiančiais mažiausių kainų. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas pabrėžė, kad jiems svarbiausi yra vartotojai ir jų lūkesčiai bei pasirinkimas. „Pieno produktai prekybos tinkluose yra labai paklausūs. Jau ne vienerius metus rengiamas konkursas ,,Populiariausia prekė“ akivaizdžiai liudija, kad lietuviški pieno produktai yra populiariausi tarp mūsų šalies vartotojų“, – sakė L. Vilimas. Mažmeninės prekybos tinklų atstovai užtikrino, kad neturi jokių galimybių daryti įtakos superkamo pieno kainoms. „Kokius produktus, už kokią kainą perka vartotojas, tą ir laikome savo lentynose“, – kalbėjo prekybininkai, siūlydami žvilgsnį geriau kreipti į perdirbėjų ir gamintojų santykius.
Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas sutiko, kad visų rinkos dalyvių tikslas yra bendras – vartotojas.
„Mūsų šalis maža, bet koks pokytis iš karto jaučiamas. Kaip padaryti, kad tie svyravimai nebūtų tokie ryškūs? Žiūrint į ateitį, mums didelį nerimą kelia garbus ūkininkų amžius, smulkūs ūkiai. Kai nėra stabilumo, sunku pritraukti jaunus žmones į pieno sektorių“, – sakė A. Stančikas, kuriam didelį susirūpinimą kėlė ir iš užsienio atsivežamas pigus pienas, artėjantis ES pieno kvotų panaikinimas. Nė vienas susitikimo dalyvis neprieštaravo ministro pastebėjimui, kad net ir trumpalaikis pieno sektoriaus susilpnėjimas gali atnešti ilgalaikių bėdų dėl prarasto gamybos masto. Žemdirbių organizacijų vadovai nuogąstavo, kad žemos pieno supirkimo kainos ilgainiui gali paskatinti jo gamintojus pereiti į augalininkystės sektorių – taip būtų padaryta didžiulė žala pieno sektoriui. Perdirbėjų nuomone, reikia apsišarvuoti kantrybe – kainos vėl pakils, nes pasaulyje didėja pieno vartojimas. Susitikime kalbėta ir apie galimybę perdirbėjams naudotis intervencinių pirkimų ir privataus saugojimo priemonėmis.
„Dabar svarbiausia nepasiduoti inercijai smukti žemyn, nekurti nesantaikos tarp gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų. Turime bendromis jėgomis išsaugoti pieno sektoriaus stabilumą ir gyvybingumą, konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose, nedaryti jokių skubotų žingsnių, kurie gali būti nuostolingi visai šiai žemės ūkio sričiai“, – pieno rinkos dalyvius paragino ministras prof. V. Jukna.
