Prognozuojama, kad JAV ekonomikos augimas šiemet išliks panašus kaip pernai ir sieks apie 2,5 proc. Tuo metu, nepaisant atsigaunančios euro zonos gyventojų perkamosios galios, šiemet jos BVP augimas vis dar nesieks 1 procento.
„JAV ekonomiką vis dar skatina ekspansinė fiskalinė politika bei neblėstantis JAV gyventojų vartojimas. Vis tik matome vis daugiau silpnėjančios darbo rinkos ženklų, didėjantį nedarbo lygį, todėl iki šiol stebinęs augimas turėtų išsikvėpti. Euro zonos augimą slopina ir cikliniai veiksniai – aukštos palūkanų normos – ir struktūrinės priežastys, tokios kaip vis dar santykinai brangi energija bei darbo jėgos trūkumas,“ – regionus lygino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ekonomistas atkreipia dėmesį į tai, kad silpnoji grandis išlieka jos pramonė, kuri daugelyje euro zonos šalių vis dar neauga, o Vokietijoje yra nukritusi į žemiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį.
„Gera žinia yra tai, kad sumažėjus infliacijai ir vis dar sparčiai augant užimtumui bei atlyginimams, euro zonos gyventojų perkamoji galia sparčiai atsigauna. Tačiau daugelio gyventojų lūkesčiai dėl asmeninių finansų yra žemesni nei įprastai, todėl vartojimo atsigavimo kol kas nematėme – didžiosiose euro zonos valstybėse mažmeninė prekyba išlieka maždaug tame pačiame lygyje, kuriame buvo praėjusio dešimtmečio pabaigoje,“ – teigė N. Mačiulis.
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad 2025 metais ir JAV, ir euro zonos ekonomikos augs panašiu tempu – apie 1,5 procento.
Centriniai bankai palūkanų normas mažins sparčiau
Prognozuojama, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas šiemet mažins bent dar du kartus, o iki 2025 metų pabaigos bazinės palūkanų normos bus sumažintos iki 2 procentų.
„Ir JAV, ir euro zonoje infliacija išlieka virš 2 proc., bet jau yra pakankamai žema, kad centriniai bankai galėtų švelninti monetarinę politiką ir drąsiau mažinti palūkanų normas,“ mano N. Mačiulis.
Tačiau ekonomistai atkreipia dėmesį į tai, kad tolimesnis infliacijos mažėjimas nėra garantuotas. Įtampa Vidurio Rytuose jau daugiau nei dvigubai padidino konteinerių gabenimo kainą, suskystintų gamtinių dujų kainos pastaraisiais mėnesiais taip pat didėjo, infliaciją gali pakaitinti ir protekcionistinė politika – didesni importo tarifai.
„Per aukštame lygyje įstringanti infliacija, apsunkinanti centrinių bankų galimybes mažinti palūkanų normas – tai yra viena iš pagrindinių rizikų, galinti pristabdyti daugelio šalių atsigavimą. Kol kas daugelis šalių ir sektorių stebino atsparumu aukštoms palūkanoms, tačiau griežtesnės pinigų politikos neigiamas poveikis buvo tik laiko klausimas. Jau šiuo metu Vokietijoje naujų bankrotų skaičius pakilo į aukščiausia lygį per beveik dešimtmetį, o Prancūzijoje jis yra aukščiausias nuo 2009-ųjų “, – apibendrino Nerijus Mačiulis.
Lietuva – viena sparčiausiai augančių regiono ekonomikų
Banko ekonomistai didino šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę ir mano, kad BVP turėtų padidėti 2,2 procento, o kitų metų augimo prognozė nesikeičia – ekonomikos augimas turėtų paspartėti iki 2,8 procento. Ekonomistų vertinimu, ir šiemet, ir kitais metais Lietuvos ekonomikos augimas bus sparčiausias tarp Baltijos šalių.
„Kaip ir tikėtasi, šiemet matome spartų gyventojų perkamosios galios augimą bei jau atsigaunančią mažmeninę prekybą. Tačiau priešingai nei daugelyje kitų ES šalių, taip pat atsigauna ir Lietuvos pramonė, auga beveik visos jos šakos,“ – Lietuvos ekonomikos augimo veiksnius komentavo N. Mačiulis.
Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius apdirbamoji gamyba išaugo 3,3 proc., o vien liepą metinis augimas buvo beveik dvigubai spartesnis. Tačiau ekonomistas atkreipia dėmesį, kad spartaus eksporto atsigavimo tikėtis nereikėtų, nes eksporto užsakymų lygis kol kas išlieka žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio.
Banko ekonomistų vertinimu, ir šiais, ir kitais metais pagrindiniu Lietuvos ekonomikos augimo varikliu išliks gyventojų vartojimas, o ne eksportas. Prognozuojama, kad itin žemos infliacijos periodas netrukus baigsis – infliacija paspartės nuo 0,9 proc. šiemet iki 2,8 proc. 2025 metais. Tačiau vidutinio darbo užmokesčio augimas sulėtės nedaug – sieks 8,2 proc. ir bus maždaug trigubai spartesnis už kainų augimą.
„Prie vidaus paklausos augimo iki šiol prisidėjo ir gyventojų skaičiaus didėjimas – per pastaruosius trejus metus grynoji imigracija siekė apie 140 tūkst., o tai sudaro apie 5 proc. šalies gyventojų. Imigracijos srautas atslūgsta, bet artimiausiais metais turėtų išlikti teigiamas. Vis tik, ieškant tvaresnių ilgalaikio augimo šaltinių, reikėtų ne daugiau, o labiau kvalifikuotų imigrantų ir, ypač, spartesnio įmonių investicijų augimo,“ – apibendrino N. Mačiulis.
Pirmąjį šių metų ketvirtį privataus sektoriaus investicijų vertė buvo beveik dešimtadaliu mažesnė nei prieš metus. Tačiau Lietuvos verslo paskolų portfelio augimas šiuo metu yra vienas sparčiausių euro zonoje, todėl ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais investicijų augimas paspartės iki 6,5 proc., o tam daugiausiai įtakos turės ne viešojo, o privatus sektoriaus investicijos.
