Sliekų arba sraigių fermos, šiaudiniai namai, stručių kiaušinių peryklos - iš pirmo žvilgsnio tokios verslo sritys gali sukelti nuostabą ar net šypseną, tačiau kai kurios iš jų Lietuvoje klesti net sunkmečiu. Pastūmėti ekonominės krizės ir ieškodami naujų verslo šakų, lietuviai vis labiau atsigręžia į netradicinį ūkininkavimą. Beje, daugelis tokių retų verslo rūšių siejamos su ekologija. Svarstoma, kad dabar žmonės ypač pradėjo domėtis tuo, ką valgo, kokioje aplinkoje gyvena, tad nenuostabu, kad ekologiją propaguojantys verslai randa savo nišą.
Sliekai - ne žvejams
Vienas iš naujai Lietuvoje atgimusių netradicinio ūkininkavimo pavyzdžių - sliekininkystė (vermikultūra).
Pirmus metus Kalifornijos sliekus fermose auginantis šiaulietis Gintaras Šimkus skaičiuoja, kad šis jo verslas turėtų atsipirkti per dvejus metus.
"Iki šiol esu išleidęs 700 tūkst. litų. Pirkome fermas ir milijoną sliekų. Dabar jau turime apie 12 milijonų sliekų. Kadangi juos laikome šiltai, tad jie dauginasi maždaug dešimt kartų per metus. Jie labai judrūs ir darbingi. Tuo Kalifornijos sliekai ir skiriasi nuo lietuviškųjų. Mūsiškiai nėra tokie vislūs - dauginasi gal tik porą kartų per metus", - pasakojo G. Šimkus.
Pagrindinis jo verslas - parduoti sliekų pagamintą biohumusą. Pasak G. Šimkaus, biohumuso pagrindu pagamintos ekologinės trąšos labai paklausios.
Verslininko teigimu, šiuo metu biohumusas pripažintas kaip efektyviausia organinė trąša, kurios gerosios savybės dirvožemyje išlieka net kelerius metus.
"Iš pradžių pardavinėjome sliekus ir žvejams, tačiau šiemet to nebedarysime, nes žvejai nori tik stambiųjų sliekų, o jie palaiko populiaciją. Tad šitaip gali greitai sliekus išparduoti, ir nebeliks kam gaminti biohumuso", - sakė G. Šimkus.
Kilogramas sliekų - 120 litų
Tačiau žmonėms, kurie nori savo darže įsiveisti Kalifornijos sliekų, G. Šimkus sakė mielai jų parduodantis. Už kilogramą, arba maždaug 4 tūkstančius įvairaus dydžio sliekų, prašo 120 litų.
G. Šimkus tikina, kad per metus Lietuvos gyventojai bus supažindinti su sliekininkystės nauda. Taip pat kiekvienas galės įsigyti sliekų auginimui namuose skirtą komposto dėžę.
Kalifornijos sliekai subręsta per tris mėnesius ir gyvena penkiolika metų. Esą sliekų verslą galima greitai užsiveisti, svarbu nuolat parūpinti organinių atliekų.
Teigiama, kad šis verslas gali išsiplėsti iki to, kad sliekai perdirbtų miesto gyventojų organines atliekas. Tokia praktika esą taikoma Vokietijoje ir Italijoje.
Lietuvos sliekų augintojų asociacijos prezidentas G. Šimkus nėra vermikultūros pradininkas Lietuvoje. Mūsų šalyje sliekai pradėti auginti kone prieš 18 metų, tačiau tai buvo daugiau šviečiamojo, o ne pramoninio pobūdžio veikla.
Sraigės keliauja į užsienį
Kaip ir sliekų augintojai, taip ir vynuoginių sraigių augintojai internete labai išsamiai dalijasi visa informacija, kaip įsiveisti šių gyvių fermas.
Daugiamete savo patirtimi su visais atvirai dalijasi ir Nacionalinės vynuoginių sraigių augintojų asociacijos pirmininkas Rolandas Janušauskas. Jis skelbia, kad šiuo metu lietuviška produkcija gabenama daugiausiai į Viduržemio jūros regiono šalis.
"Norinčiųjų auginti sraiges Lietuvoje jau yra gana daug, bet sveikiname visus norinčius rimtai užsiimti šiuo verslu, - skelbia R. Janušauskas. - Dar platesnius kelius atveria nauja mano siūloma technologija. Ji leidžia 20 arų sklype jau pradedančiam augintojui per metus užauginti iki 6 tonų sraigių, o vėliau, kaupiant įgūdžius, visai realu šį "derlių" pakelti ir iki 16 tonų. Tam nereikia jokios sudėtingos įrangos."
Anot R. Janušausko, sraigių auginimas yra verslas, kuriam mažai įtakos turi pasaulio ekonomikos šuoliai ir kritimai. Sraigių pasiūla pasaulyje nuolat nepakankama, tad erdvės augti visada bus, juolab kad sraigių naudojimas jau seniai neapsiriboja vien jų valgymu. Sraigės plačiai naudojamos medicinos, farmacijos ir kosmetikos reikmėms.
"Kuo kompleksiškiau plėtosime sraigių verslą, tuo didesnę uždarbio dalį, dabar atitenkančią užsienio gamintojams, gaus mūsų šalies verslininkai", - vertina situaciją R. Janušauskas.
Suvartoja ir mėsą, ir blakstienas
Tuo metu Lietuvos stručių augintojai sako gyvenantys ne pačius geriausius laikus. Labiausiai - dėl didelės kainos: strutiena, kurios kilogramas kainuoja iki 65 litų, sunkmečiu įkandama toli gražu ne visiems vartotojams.
"Auginame tik kelis šimtus stručių, ankstesniais metais turėdavome dvigubai daugiau. Nors strutiena yra viena sveikiausių ir vertingiausių mėsos rūšių, realizuoti ją nėra lengva. Orientuojamės į kavines ir restoranus, tačiau dėl krizės šis produktas nėra toks paklausus", - pasakojo Kėdainiuose jau šešerius metus veikiančios stručių fermos komercijos direktorius Virgilijus Kakta.
Jo žiniomis, Lietuvoje yra tik dvi didelės stručių fermos. Dar yra keli augintojai, kurie laiko ne daugiau kaip dešimt stručių.
Strutis, ko gero, vienintelis paukštis, kurio kone visos dalys sunaudojamos. Plunksnos - drabužiams puošti, aksesuarams, šluotelėms gaminti, kiaušiniai - valgomi, o jų lukštai gali tapti menišku papuošalu. Iš stručio blakstienų gaminami kosmetiniai teptukai, iš odos - rankinės, piniginės, batai, diržai, o riebalai tampa įvairių kremų pagrindu.
Tiesa, Lietuvos rinkai reikia tik pačios strutienos, o odą ir plunksnas tenka eksportuoti į užsienį.
"Artėja Velykos, tad vėl daugelis norės įsigyti stručių kiaušinių. Kiek iki Velykų sudės kiaušinių, tiek ir parduosime. Pernai nepavyko patenkinti visų norinčiųjų poreikių", - prisiminė V. Kakta.
Vieną 1,5-2 kilogramus sveriantį kiaušinį galima įsigyti už 100 litų. Įdomu, kad išsiritęs stručiukas sveria tiek pat, kiek kiaušinis.
Šiaudinis namas - gyvas
Vos prieš keletą metų Lietuvoje pradėti statyti šiaudiniai namai. Nors tokių namų mūsų šalyje kol kas stovi vos kelios dešimtys, tačiau teigiama, kad susidomėjimas šia statybine medžiaga vis didėja.
"Pirmus ketverius metus mes patys mokėmės, kaip reikia statyti šiaudinius namus, ir švietėme žmones. Dabar gal tik antri metai, kai prasidėjo tokių namų statybos. Daugelis žmonių, aplankę mūsų surengtus seminarus, patys pasistatė šiaudinį namą savo rankomis. Dabar tik neišmanėliai gali šaipytis iš šiaudinių namų", - pasakojo Šiaudinių namų statytojų asociacijos pirmininkas Domantas Surkys.
Pasak jo, laukuose gulinčius supresuotus šiaudų briketus jau galima naudoti kaip statybinę medžiagą, klojant juos tarsi plytas. Tačiau yra ir kitokių technologijų, pavyzdžiui, surenčiamas medinis karkasas ir pripildomas šiaudų.
"Šiaudinės sienos yra tokios pat ilgaamžės kaip ir medinės. Galima pastatyti kokį tik nori namą. Pagrindinis pliusas, kad šiaudai yra pigi medžiaga, o namas bus dvigubai šiltesnis nei statytas iš kitos medžiagos. Tačiau pats pagrindinis tokio pasirinkimo motyvas yra tas, kad šiaudinės sienos "kvėpuoja", ir namas yra "gyvas", šitaip saugoma gamta. Juk šiaudai yra antrinė žaliava - tai, kas lieka iškūlus grūdus", - pasakojo D. Surkys.
Pasak jo, šiaudiniai namai pasaulyje esą labai populiarūs. Jie atsirado prieš šimtą metų JAV, Nebraskos valstijoje, kur auga mažai medžių. Kadangi žmonės ten augino daug grūdinių kultūrų, buvo sumanyta šiaudais kompensuoti medienos stygių.
Nendriniai stogai - prabanga
Tuo metu nendrinių stogų klojėjai, kaip ir visi statybininkai, šiandien išgyvena ne pačius geriausius laikus. Jau dešimt metų tokia veikla užsiimančios Gargžduose veikiančios bendrovės vadovas Marius Šatkus pasakojo, kad tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog iš gamtos surinkti žaliavą - pigu.
"Nendres mes pjauname pamaryje, gavę aplinkosaugininkų leidimą. Pjauti reikia tam tikrais ruožais, kad liktų kur gyventi paukščiams. Sunku yra tai, kad pjauti reikia žiemą, esame priklausomi nuo oro sąlygų. Be to, visiškai neaiškios priežastys, kodėl vienais metais nendrės išauga tiesios ir kietos, o kitąkart - kumpos ir minkštos. Lietuvoje mums nendrių nepakanka - tenka parsivežti iš užsienio. Ten nendrės - kokybiškesnės", - pasakojo M. Šatkus.
Nendriniai stogai yra prabangos dalykas, jų kaina prilygsta čerpėms. Daugiausiai darbo nendrinių stogų dengėjai turi užsienyje, lietuviai dažniau tokius stogus renkasi įrengdami kaimo sodybas.
Edita GUDAVIČĖ
