sliekai

Nors sakoma, kad kova su kurmiais yra beviltiška, nekovoti ir leisti jiems apsigyventi po pievele ir daržu taip pat nėra išeitis, tuo labiau, kad šiais laikais yra daug priemonių, leidžiančių kurmius atbaidyti. Kurmiai atsikrausto visų pirma ten, kur yra derlinga žemė, t. y. daug organinių medžiagų, vabalų, lervų, sliekų.

Vietoj naminių gyvūnėlių šiukšliadėžėje besirangantys ir gerą darbą atliekantys sliekai. Ir tai ne koks apsileidimas, bet žingsnis švaresnės planetos link. Gyvą šiukšliadėžę namuose turinti vilnietė neslepia – maistu ji dalijasi su jau šeimos nariais tapusiais sliekais. Vilnietė Aurelija daugiabutyje savo namuose turi dešimtis augintinių. Ir visi jie telpa štai šioje medžiaginėje šiukšlių dėžėje.

Pabandykime suskaičiuoti, kiek Australija turi įvairiausių būdų vietiniams gyventojams galabyti. Tęsinys 25. Krokodilai ten, kur turėtų plaukioti žmonės. 24. Krokodilai upeliuose. 23. Krokodilai gatvėse. 22. Virškinami gyvačių krokodilai. 21. Gigantiški krokodilai. 20. Paralyžių sukeliančios erkės. Prieš ir po maitinimosi. 19. Vorai. Daug vorų. 18. Mirtinai nuodingi vorai, surinkti Mėlynuosiuose kalnuose įkurtoje stovykloje. 17. Vabalai. Jų knibždėte knibžda. 16. Ir musės.

Pabandykime suskaičiuoti, kiek Australija turi įvairiausių būdų vietiniams gyventojams galabyti.  37. Pitonai ėda viską. 36. Pitonai tokie dideli ir stiprūs, kad gali pakelti veršiuką. 35. Pitonai laisvai šliaužioja parduotuvėse. 34. Gyvatės turškiasi tualetuose. 33. Gyvatės ėda didžiulius driežus. 32. Gyvatės golfo kursuose. 31. Gyvatės keliauja lėktuvais. 30. Skraidančios lapės žinomos dviejų itin pavojingų žmogui virusų nešiotojos. 29. Šunys dingo, ėdantys ryklius.

Britų mokslininkai nustatė, kaip po organizmą plinta mirtis. Pasak jų, mirties procesas gali būti sustabdytas, kai jis nėra susijęs su senėjimu, rašoma mixstuff.ru. Naujausias Londono universiteto biologų tyrimas skirtas mirties paplitimo po gyvą organizmą procesui – bangomis, ląstelė po ląstelės. Geroji naujiena ta, kad biocheminis procesas, kuris veda prie „mirties bangų“ kūrimosi, gali būti sustabdytas, tai yra mirštančiam įmanoma sugrąžinti gyvybę.

Vystantieji netradicinius verslus pastebi, kad pastaruoju metu gerokai padaugėjo norinčiųjų papildomai užsidirbti, tačiau kiek jų užsikabins naujojoje veikloje, paaiškės vėliau. Tam reikia ne tik investicijų, bet ir žinių. Lietuvoje netrūksta auginančiųjų grybus, sraiges ar sliekus – ne vienam tai jau tapę įprastu verslu, kaip kad galvijininkystė ar daržininkystė. Ir tokių augintojų gretos gausėja.

Prieš keletą metų merdėjusi sliekininkystė šiuo metu sparčiai plečiasi. Skaičiuojama, kad vien pernai sliekų augintojų skaičius šalyje padidėjo 10 kartų. Šiuo metu Lietuvos ūkiuose sliekai gamina tik organines trąšas, kurias graibsto užsienio šalys, tačiau ateityje verslininkai planuoja sliekus auginti ir kosmetikos, farmacijos ar žvejybos pramonei, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Apleistoje fermoje pastatytose vermiložėse nepailstamai darbuojasi apie 3 milijonai sliekų.

Pasirodo, egzistuoja tam tikro dažnio garsas, kurį išgirdę sliekai, dideliam meškeriotojų džiaugsmui, patys lenda iš žemės. Belieka tik susirinkti. Sako, kad šis garsas labai panašus į tą, kurį skleidžia sliekų ieškantys kurmiai.

Sliekų arba sraigių fermos, šiaudiniai namai, stručių kiaušinių peryklos - iš pirmo žvilgsnio tokios verslo sritys gali sukelti nuostabą ar net šypseną, tačiau kai kurios iš jų Lietuvoje klesti net sunkmečiu. Pastūmėti ekonominės krizės ir ieškodami naujų verslo šakų, lietuviai vis labiau atsigręžia į netradicinį ūkininkavimą. Beje, daugelis tokių retų verslo rūšių siejamos su ekologija.

Lietuviai, pastūmėti ekonominės krizės ir ieškodami naujų verslo šakų, vis labiau atsigręžia į netradicinius ūkius. Vienas iš jų – sliekininkystė arba vermikultūra, teigiama bendrovės „Verdetera“ pranešime. Sliekininkystė – sliekų auginimas, perdirbant buities, pramonines ar žemės ūkio organines atliekas į vermikompostą, kitaip vadinamą biohumusu, sliekų kompostu ar sliekų žeme. Sliekininkystė skirstoma į kelias veiklos kryptis, priklausančias nuo pasirinkto sliekų auginimo tikslo.

„Žvejyba“, šantažas, vaikų pornografija, įsilaužimai, puslapių subjaurojimai - pasauliniuose ir lietuviškuose interneto kanaluose klaidžioja įvairaus plauko nusikaltėliai. Tačiau kol kas, bent jau Lietuvoje, jie gali jaustis kone nepagaunami. Nors tokius nusikaltimus tiriantys policijos pareigūnai pripažįsta, kad jų mastai dideli, tačiau už rankos pagauta nedaug kompiuterinių nusikaltėlių.