Vystantieji netradicinius verslus pastebi, kad pastaruoju metu gerokai padaugėjo norinčiųjų papildomai užsidirbti, tačiau kiek jų užsikabins naujojoje veikloje, paaiškės vėliau. Tam reikia ne tik investicijų, bet ir žinių.
Lietuvoje netrūksta auginančiųjų grybus, sraiges ar sliekus – ne vienam tai jau tapę įprastu verslu, kaip kad galvijininkystė ar daržininkystė. Ir tokių augintojų gretos gausėja. Tiesa, grybų augintojai šalyje yra tik keli, juos auginti namuose primityviomis sąlygomis nepatariama. Pasak Lietuvos grybų augintojų ir perdirbėjų asociacijos vadovo Gintauto Miliaus, kaip ir ne vienoje kitoje srityje, vyrauja monopolis – augintojų nėra daug. Daugiausia šalyje auginama pievagrybių.
Grybai – didesniems
Tačiau naujai įeiti į rinką nebūtų taip paprasta. Pasak G. Miliaus, pagrindinis reikalavimas pasidomėti, kur dėti užaugintus grybus – Lietuvos rinka maža. Čia šiandien parduodama gal apie 10 procentų produkcijos, o likusi dalis eksportuojama. Prastesni grybai iškeliauja į Rusiją, o kokybiškesni – skandinavams, keliantiems aukštus reikalavimus. Vadovas negalėjo tiksliai įvardyti, kiek per dieną surenkama grybų, bet manė, kad apie 15–20 tonų ar dar daugiau. Tai didelis kiekis.
„Primityviomis sąlygomis auginti neapsimoka, o prasto grybo pirkėjams nereikia“, – kad nebūtų pelningas nedidelis šeimos verslas, – mano G. Milius.
Vadovo teigimu, šiuo metu grybų auginimo versle Lietuvoje vyrauja rimta ir didelė gamyba, procesai yra automatizuoti.
„Jei esi smulkus ir gyveni netoli turgaus, gal dar gali verstis“, – svarstė G. Milius.
Kartu priminė, kad grybai vis dėlto nėra pagrindinis maisto produktas. Anksčiau prieš krizę būdavo tokių, kurie rinkdavosi: kilogramas mėsos ar kilogramas grybų. Laimėdavo pastarieji, tai dabar situacija kardinaliai pasikeitusi.
Išaugo penkis kartus
O štai sliekų auginimo padėtis jau kitokia. Sliekų augintojų asociacijos prezidentas Gintaras Šimkus pasakojo, kad sliekų auginimas smarkiai populiarėja. Palyginti su praėjusiais metais, augintojų padaugėjo penkiskart.
Jo manymu, sliekų augintojų gretos gausėja dėl noro uždirbti. Kartu įtakos turi ir ekologija, žmonių supratimas apie sveiką gyvenimo būdą.
„Daug lemia populistinės laidos apie nesveiką maistą“, – manė G. Šimkus.
Vis dėlto, jo manymu, daugiau įtakos turi pinigai – žmonės mato verslo nišą ir realią galimybę uždirbti.
„Krizės metu suaktyvėja domėjimasis netradiciniais verslais“, – sakė jis.
Daugiausia Lietuvoje auginami Kalifornijos sliekai. Tarp Panevėžio krašto gyventojų jų taip pat yra, tačiau, G. Šimkaus pastebėjimu, tai nėra pats aktyviausias kraštas. Šis verslas aktyviau gal vystomas pajūryje, Šiaulių krašte.
Pagrindinis sliekų gaminamas produktas – biohumusas, vėliau iš jo gaminami kiti produktai – trąšos ir pan. G. Šimkaus teigimu, kol kas dar tebėra pradinis etapas, tad didžioji dalis produkcijos parduodama Lietuvoje. Pasak jo, lietuviai augintojai užsienyje dar nėra įdomūs, nes kiekiai per maži, yra kitų niuansų. Tačiau tikimasi, kad kitąmet eksportas bus didesnis.
„Viskas paprasta, kai moki. Viena yra popieriuje, kita – realiai“, – apie tai, kiek nesudėtinga imtis šio verslo, kalbėjo asociacijos vadovas.
Jo teigimu, kiekvieną dieną laukia nauji iššūkiai, naujos problemos. Vis dėlto, G. Šimkaus manymu, realiai paprasta – jei myli darbą, tuomet visko išmoksti.
Įsitvirtino rinkoje
Sraigių augintojų asociacijos pirmininkas Tomas Jacinkevičius mano, kad šio verslo perspektyvos geros. Daugėja ir augintojų.
Svarstantiesiems galimybę imtis šios veiklos, organizuojami seminarai. Praėjusį savaitgalį į juos susirinko apie 300 klausytojų, kai anksčiau tebūdavo apie 20. Tiesa, pasakyti, kiek iš jų realiai taps sraigių augintojais, – sunku. Tačiau faktas, kad susidomėjimas išaugęs.
„Galima užauginti, pelningas verslas“, – taip žmonių susidomėjimą sraigių auginimu paaiškina T. Jacinkevičius.
Šiuo metu šalies sraigių augintojai viską eksportuoja. Turi du pirkėjus – iš Prancūzijos ir Ispanijos – ir žiūrės, kuris pasiūlys didžiausią kainą. Augintojai gana ramūs – sraigių paklausa yra didesnė nei pasiūla. Kaina šiandien yra 9–10 litų už kilogramą, pernai ir užpernai lietuviai gaudavo kone perpus mažiau ir parduodavo perpirkėjams lenkams. Dabar lietuviai patys yra suradę reikiamus kontaktus.
Beje, sraiges Lietuvoje mažai kas valgo, tad čia jos neparduodamos. Pagrindiniai vartotojai yra Europoje.
Pradedant šį verslą, pasak T. Jacinkevičiaus, svarbiausia yra žinios. Pirmieji auginimo metai ir būna skirti mokslams. Patariama pradėti auginti nedideliame plote, susipažinti, kaip sraigės ėda, kaip auga, kaip jas reikia prižiūrėti. Pradinės investicijos metams kainuoja apie 6000–8000 litų, o vėliau jau priklauso nuo noro plėstis.
Pirmaisiais metais išauginama apie 1–2 tonas sraigių, o vėliau būna ir 8, ir 10, ir 15 tonų – priklausomai nuo ploto ir norų. Asociacijos pirmininko teigimu, Lietuvoje didelių sraigių auginimo fermų, kaip kad užsienyje, nėra. Jis priminė, kad dabar pats laikas pradėti galvoti apie galimą verslą, pasiruošti patalpas.
Daiva Savickienė
