Pasirodo, lietuviai gali būti ir optimistai. Nuo to laiko, kai prisijungėme prie Europos Sąjungos, prabėgo jau 13 metų, o lietuvių tikėjimas, kad tai buvo geras sprendimas, nemažėja. Jeigu eurobloko teikiamą naudą vidutiniškai pripažįsta vos 64 procentai Europos Sajungos šalių piliečių, tai Lietuvoje tokių net 88-ni, rodo Eurobarometro naujausi duomenys.
Labiau už mus eurobloko nauda tiki tik airiai ir maltiečiai, vos mažiau – lenkai ir Liuksemburgas.
Kalbinti lietuviai gatvėse džiaugiasi ir atsivėrusiomis sienomis, ir tuo, kad pinigų iš Briuselio gavom: juk ir kelius nusitiesėm, ir įstatymus įsivedėm.
Tiesa, nepasant to, kad narystės Europos Sąjungoje nauda tiki beveik visi lietuviai, pačia naryste bendrijoje džiaugiasi kiek mažiau – 68-ni procentai tautiečių.
Iš tiesų labiausiai lietuviai nusivylę pakilusiomis kainomis, jeigu ne tai, gal ir nebloga būtų ta Europos Sąjunga. Tačiau ekonomistė Rūta Vainienė sako, kainų kilimo su euro įvedimu sieti nereikėtų. Jį lemia Europos Sąjungos vykdoma politika.
„Litas buvo susietas su euru, labai stipriai susietas fiksuotu kursu, ir, galima sakyti, kad tą eurą mes turėjome jau žymiai seniau, ne tik tada, kai įsivedėm jį kaip pinigus. Kainų kilimas, jisai, gal tiksliau būtų sakyti, buvo po euro įvedimo. Jis buvo dėl euro įvedimo, bet ne tik“, - sako ekonomistė Rūta Vainienė.
Kainų kilimą, pasak ekonimistės, lemia Europos Centrinio Banko pinigų politika, dėl kurios, tikintis palaikyti ekonomikos augimą, didinama infliacija.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
