Lietuvai integruojantis į įvairias Europos ir pasaulio struktūras, mūsų šalies verslininkai susizgribo nebesulaukiantys bene dosniausių turistų iš Rytų. Maža to, verslininkai įtaria, kad rusų norus ir planus poilsiauti Lietuvoje stabdo anaiptol ne Šengeno erdvės tvarka ar ekonominėskrizės šešėlis, bet neva keisti Lietuvos ambasados Rusijoje įnoriai.
Palangos ir Druskininkų verslininkai „Vakarų ekspresui“ tvirtino apmaudžiai stebintys, kaip rusų turistų srautai, spjovę į mūsų ambasados sudaromas kliūtis, nuteka į kaimynines šalis.
Esą Lenkija, Latvija, Čekija ar Estija rusų laukia išskėstomis rankomis, o poilsiautojų iš Rytų srautams sumažėjus, iškart peržiūri konsulinių skyrių darbą.
Tuo metu mūsų šalies diplomatai tikina, jog Lietuvos kaimyninių valstybių piliečiams taikoma vizų išdavimo praktika yra palanki ir liberali.
Kaip yra iš tiesų, šiomis dienomis Maskvoje ketina aiškintis Lietuvos turizmo informacijos centras (LTIC), įsikūręs Rusijos sostinėje. Jo direktorė Birutė Nenartavičiūtė dienraščiui sakė, kad prie bendro stalo ketinama susodinti ambasados ir turizmo agentūrų atstovus bei spręsti, kodėl Lietuva atokesnių Rusijos Federacijos vietovių gyventojams vis labiau primena Eldoradą.
Keisti reikalavimai
Verslininką Valdą Trinkūną, Druskininkuose esančio vieno SPA centro vadovą, jau keletą metų stebina ir piktina Lietuvos nenoras įsileisti į šalies kurortus turistų iš Rytų. Viešas valdžios kalbas apie Lietuvos kurortų sezoniškumo mažinimo perspektyvas jis vadina tuščiomis, mat šią nišą galintiems užpildyti poilsiautojams Lietuva esą atsuka nugarą.
Kalnai dokumentų, šūsnys pažymų, mėnesiai laukimo ir nuolatinis Lietuvos ambasados Maskvoje slenksčių mynimas - su šiomis procedūromis, norint gauti vizą, tenka susidurti Rusijos poilsiautojams arba verslininkams. Esą būna taip, kad lakstant su dokumentais ir atostogos pasibaigia. Todėl Rusijos turizmo agentūros su į Lietuvos pusę moja ranka, nebenori net šnekėtis.
„Dauguma reikalavimų, kuriuos pateikia mūsų ambasada, veda žmones iš kantrybės. Pavyzdžiui, jeigu su savimi šeima vežasi nepilnametį, reikalaujama pažyma iš jo mokyklos, įrodanti, jog vaikas iš tiesų vyksta į Lietuvą mokyklinių atostogų metu. Tas pats taikoma ir studentams, ir fiziniams asmenims - jie privalo įrodyti, jog legaliai atostogauja. Maža to, rusams tenka minti takus į ambasadą dėl reikalaujamo asmens parašo ant draudimo poliso - neužtenka turizmo agentūros patvirtinimo, jog turistas apsidraudė. Dėl to žmogus į ambasadą laksto po keletą kartų: pirmą - kai pristato pasą, antrą - kai išrašomas draudimo polisas, ir trečią - kai ateina atsiimti dokumentų. Be to, reikia pažymų iš darboviečių apie asmens pajamas, jis dar turi įrodyti, kad į Lietuvą vyksta ne tuščiomis kišenėmis“, - kliūtis vardijo V. Trinkūnas.
Verslininkas kalbėjo žinąs apie Rusijos turistų norą šaltuoju sezonu ilsėtis Druskininkuose, tačiau dėl ambasados priekabių ieškojimo jų norai taip ir lieka neįgyvendinti.
Iškeitė į Jūrmalą
V. Trinkūnui antrino ir Palangos poilsio namų „Baltija“ vadovas Jonas Juchnevičius. Ilgamečiam poilsio namų direktoriui apie sudėtingą kelią į Lietuvą pasakoja patys turistai.
„Palangoje rusų nebeliko. Netyčia sutikau vasarą vieną šeimą, žmonės prisipažino, kad vizą greičiau gavo, nes „susiveikė“ iškvietimą. Nesuprantu, kas vyksta ambasadoje, bet dėl jų reikalavimų rusai dabar mieliau renkasi Jūrmalą arba kitas kaimynines šalis, o juk buvo mokūs klientai“, - prisiminė J. Juchnevičius.
Prieš keletą metų palangiškis su kolegomis verslininkais iš viešbučių asociacijos bandė šį klausimą kelti Turizmo departamente, bet reikalai nepajudėjo iš vietos.
„Nepramušėme, nors ir stengėmės. Susidaro toks įspūdis, kad Lietuva šitoj vietoj laikosi kažin kokios užslėptos politikos“, - nuomone dalijosi J. Juchnevičius.
Išjuokia Rusijos spauda
LTIC-o Maskvoje direktorei B. Nenartavičiūtei žinomas atvejis, kai vienam į mūsų šalį ketinusiam vykti rusų verslininkui teko pristatyti pažymas, jog Rusijos biudžetui jis nieko neskolingas, t. y. sumokėjo visus mokesčius.
Turistų srautus stabdo ir pagal Šengeno teisyną parengta vizų išdavimo tvarka trečiųjų šalių piliečiams. Vienas iš reikalavimų - kelionių agentūros, besirūpinančios savo klientų atvykimu į Lietuvą, privalo akredituotis Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir pateikti pažymą apie reguliariai mokamus mokesčius bei agentūros finansinę padėtį.
Apie Lietuvos ambasados reikalavimus Rusijoje jau sklando legendos. Esą vizų rusams lietuviai neišduoda dėl pačių keisčiausių priežasčių: dėl to, kad vyras ketino į mūsų šalį važiuoti su meiluže; ambasadai pasirodė per menkos pensininko pajamos, nors jis buvo nusipirkęs kelialapį; viza buvo išduota vaikui, bet jo tėvams - ne ir pan.
Iš ambasados reikalavimų nepaliauja šaipytis ir Rusijos spauda, - tvirtino B. Nenartavičiūtė.
Neperpranta mechanizmo
Direktorės teigimu, vizų išdavimo tvarka Rusijos piliečiams sugriežtėjo Lietuvai prisijungus prie Šengeno susitarimo, tačiau dar labiau situaciją sunkina tai, jog kiekviena ambasada turi savo reikalavimų „mechanizmą“, t. y. prašantiesiems vizų gali pateikti papildomų reikalavimų savo nuožiūra.
Nūdien lietuviai šia galimybe naudojasi taip sėkmingai, kaip kadaise JAV ambasada Lietuvoje - gauti vizą į Ameriką prieš keletą metų buvo tas pats, kas laimėti loterijoje.
„Nemanau, kad papildomi reikalavimai pateikiami be mūsų Užsienio reikalų ministerijos žinios. Susidaro įspūdis, kad į Rusijos poilsiautojus žiūrima įtariai, nors nė viena institucija to garsiai nedeklaruoja. Maskvoje rengiame turizmo parodas ir perspektyvų pristatymus, giriamės naujomis galimybėmis ir paslaugomis poilsiui, o kai žmonės susigundo atvažiuoti - neduodame vizų. Iš šalies atrodo daugiau nei keistai. Ypač sudėtinga kitų Rusijos miestų gyventojams, kurie dėl kiekvienos pažymėlės važinėti turi po kelis tūkstančius kilometrų“, - apie ambasados kuriozus kalbėjo B. Nenartavičiūtė.
Moteris pasakojo, kad konsulinis skyrius reikalauja iš rusų, kad šie rezervuotų viešbučius Lietuvoje ir pateiktų įrodymus, jog tai padarė.
Anot direktorės, kitų šalių ambasados tiek daug popierių neprašo, nes užtenka kai kuriuos dokumentus bei pažymas atsiųsti elektroniniu paštu.
Ji mano, kad keisti tokią „nerašytą“ Lietuvos politiką rusų poilsiautojų atžvilgiu turėtų patys verslininkai. Jiems LTIC-o vadovė siūlo kreiptis į būsimą naująją Vyriausybę su oficialiu prašymu peržiūrėti vizų išdavimo tvarką ir inicijuoti jos pataisas. Mat iki šiol Užsienio reikalų ministerija užsispyrėliškai tvirtina negavusi jokių nepatenkintųjų esama tvarka skundų.
„Lietuvos ambasados darbas - pavyzdinis“
Vytautas PINKUS, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius :
Lietuvos vizų tarnybos taiko palankią ir liberalią vizų išdavimo praktiką kaimyninių valstybių piliečiams.
Lietuva yra viena iš nedaugelio Šengeno erdvės valstybių, kuri Rusijos piliečiams išduoda vienkartinio įvažiavimo vizas, galiojančias iki 30 dienų, nereikalaudama kvietimo, o tik pateikus dokumentus, patvirtinančius, kad vykstantys turi pakankamai lėšų kelionei ir buvimui Lietuvos Respublikoje (40 eurų vienai dienai).
Norėtume atkreipti dėmesį, kad Lietuvos vizų tarnyba Maskvoje dažnai yra įvardijama kaip pavyzdys kitoms Šengeno šalių vizų tarnyboms dėl pareiškėjų aptarnavimo, dokumentų vizai gauti priėmimo, dokumentų nagrinėjimo sąlygų ir kokybės.
Vizų tarnybai tenka didelė atsakomybė, nes išduodama Šengeno erdvėje galiojančias trumpalaikes vizas ji privalo atsižvelgti į Šengeno šalių saugumą ir kovą su neteisėta imigracija bei daugybę kitų reikalavimų.
Kilus klausimams dėl vizos prašančių užsienio piliečių tapatybės, kelionės tikslo ar pan. ne tik Lietuvos, bet ir kitų užsienio valstybių, įskaitant Rusiją, konsuliniai pareigūnai turi teisę ir pareigą paprašyti pateikti papildomą informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus. Lietuvos verslininkai ir kiti Lietuvos piliečiai, vykstantys į užsienio šalis, kur reikia vizos, taip pat turi pereiti analogišką procedūrą.
Reisą nutraukė
Leonas KVIETKAUSKAS, Palangos oro uosto direktorius:
Šią vasarą po beveik 10 metų pertraukos Palangos oro uoste buvo atnaujintas reisas Maskva-Palanga, kuris rugsėjo mėnesį dėl sumažėjusio keleivių skaičiaus nutrauktas, bent jau tokią priežastį mums įvardijo skrydžius vykdžiusi Rusijos aviakompanija „UTair“.
Nepaisant to, manau, kad sezono įdirbis buvo neblogas. Rusų aviakompanijos reisas taip pat nenuvylė - jie žadėjo ateinančią vasarą skrydžius atnaujinti.
Situacija nepasikeitė
2006 metais „Vakarų ekspresas“ rašė, jog pagal turizmo agentūrų iš Rusijos vertinimą, Lietuva kartu su kai kuriomis kitomis šalimis atsidūrė tarp blogiausių partnerių.
Prieš dvejus metus Sankt Peterburgo turizmo agentūros atliko savotišką šalių, į kurias dažniausiai vyksta šio miesto turistai, ambasadų atestaciją. Pagal specialistų parengtą specialią anketą respondentai nuo dviejų iki dešimties balų turėjo įvertinti ambasadas, su kuriomis tenka bendradarbiauti.
Anot Rusijos turizmo sąjungos spaudos tarnybos, pasirodė, kad sudėtingiausia rusams bendradarbiauti su Lietuvos, Latvijos, Italijos, Vokietijos ir JAV diplomatų atstovybėmis. Jos gavo žemiausius vertinimo balus - po dvejetą.
Įvažiavimo į Baltijos šalis vilkinimas ir trukdymas aiškinamas tuo, kad neva Lietuvos ir Latvijos ambasados demonstruoja gana griežtą ir nelankstų požiūrį, nenorą eiti į kompromisą, geranoriškumo stoką.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, 2007 metais iš Rusijos į Lietuvą atvyko 707 364 piliečiai, iš Baltarusijos - 567 084. Šiemet per 9 mėnesius (iki rugsėjo 30 dienos) iš Rusijos - 479 883, Baltarusijos - 432 556.
Vaida Jutkonė
