baltija

Vilniuje trečiadienį bus pristatyta ekspedicija pėsčiomis aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją!“. Kaip skelbia organizatoriai, Baltijos jūra patenka tarp penkių užterščiausių pasaulyje ir taip susiduriama su realia grėsme jos netekti. Prie taršos prisideda kiekvienas – nuo buitinių vartotojų iki verslo, tad ekspedicijos rengėjai kviečia susitelkus keisti situaciją.

Pagal jungtinę sutartį veikiančios Lietuvos inžinerinių geologinių ir povandeninių tyrimų bendrovės „Geobaltic“ ir „Garant Diving“ už 1,2 mln. eurų (su PVM) tirs planuojamo statyti 700 megavatų galios (MW) vėjo parko jungties su sausuma dugną. Energetikos ministerija pranešė pasirašiusi sutartį su konkursą laimėjusiomis bendrovėmis.

Lietuva ir Lenkija tariasi dėl papildomų transporto jungčių tarp Baltijos, Juodosios ir Egėjo jūrų, kurios sustiprintų Šiaurės–Pietų transporto koridorių. Susisiekimo ministras Marius Skuodis, ketvirtadienį Lenkijoje susitikęs su šalies transporto ministru Andrzejumi Adamczyku, sako, jog tarėsi dėl koridoriaus stiprinimo tiek automobilių keliais, tiek europiniu geležinkeliu, pranešė ministerija.

Baltijos šalių ir Suomijos energetikos rinkos reguliuotojai sutarė vieneriems metams –  iki 2024 metų spalio – atidėti bendros regioninės gamtinių dujų rinkos sujungimą, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  2020 metų pradžioje Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Su​omijos energetikos ministerijos, reguliuotojai bei dujų perdavimo sistemų operatoriai susitarė sujungti rinkas ir taikyti bendrą tarifą įleidimo taškuose nuo 2023 metų spalio 1 dienos.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Berbock penktadienį pareiškė, kad Baltijos jūros energetinės galimybės milžiniškos, jos dukart viršija visų Vokietijos anglimi kūrenamų elektrinių. Pasak jos, Vokietija, nuo liepos vieneriems metams perėmusi pirmininkavimą Baltijos jūros valstybių tarybai, nori paspartinti vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje plėtrą.

Degalų kainos Baltijos valstybėse per pastarąją savaitę beveik nepakito, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Pigiausias 95 markės benzinas išliko Lietuvoje, o pigiausias dyzelinas – Latvijoje. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę sumažėjo nuo 1,809 iki 1,789 euro, o Rygoje ir Taline – nepakito – atitinkamai 1,834 euro ir 1,899 euro.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai pirmadienį Vilniuje rengia šeštąją Baltijos jūros regiono dujų sektoriui skirtą konferenciją.  Renginyje pramonės, politikos, reguliuotojų bei vartotojų atstovai aptars naujausius pokyčius Baltijos šalių dujų rinkoje bei jos ateities perspektyvas.

Baltijos šalių sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais projektui skirta 170 mln. europinių lėšų.  Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga (CINEA) pasirašė finansavimo sutartį, pranešė „Litgrid“.  Pasak „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio, parama sudarys beveik tris ketvirtadalius projektui reikalingų lėšų.

Kanada svarsto galimybę pasiųsti daugiau karių į Lenkiją ir Baltijos šalis priklausomai nuo saugumo padėties regione, ketvirtadienį per vizitą Latvijoje sakė šios NATO sąjungininkės gynybos ministrė Anita Anand. „Privalome pagalvoti, kad Kanada galbūt galėtų pasiųsti daugiau karių į Lenkiją ir Baltijos šalis“, – A. Anand sakė apsilankiusi Adažių karinėje bazėje, kur Kanada vadovauja NATO priešakinių kovinių pajėgų grupei. „Mūsų buvimas Baltijos regione yra svarbus.

Elektros energijos gamyba Baltijos šalyse 2021 metais padidėjo 6 proc., o vartojimas – 4 proc., parodė Estijos perdavimo tinklų operatorės „Elering“ paskelbti duomenys. Estijos elektrinės pernai pagamino 6,3 teravatvalandės (TWh) elektros energijos – 32 proc. daugiau negu metais anksčiau. Tuo tarpu elektros energijos vartojimas šalyje padidėjo 6 proc. ir sudarė beveik 9 TWh, pranešė „Elering“. Latvijoje elektros energijos gamyba paaugo 2 proc.

Eksportas pernai sausį-lapkritį Lietuvoje augo mažiausiai Baltijos šalyse, rodo Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas sausį-lapkritį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 20 proc. iki 31,2 mlrd. eurų, Latvijos – 23 proc. iki 16 mlrd. eurų, o Estijos – 28 proc. iki 16,6 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 28 proc. iki 34 mlrd. eurų, Latvijos – 29 proc. iki 18,8 mlrd. eurų, o Estijos – 32 proc. iki 18,1 mlrd. eurų. Lietuvos ir Latvijos prekybos deficitas siekė po 2,8 mlrd.

Baltijos jūros būklės pagerinti nepavyko, ji lieka viena labiausiai užterštų pasaulyje, pastaraisiais metais augo Baltijos jūros tarša azotu iš Lietuvos, paskelbė Aplinkos ministerija. Pasak jos, didžiausia Baltijos jūros problema – eutrofikacija: maistinių medžiagų pertekliaus paskatintas intensyvesnis dumblių žydėjimas. Dumbliai žydėdami sunaudoja deguonį, todėl jo pradeda trūkti, taip pat mažėja vandens skaidrumas, susidaro toksiškų bakterijų.

Nors lietuviai gali didžiuotis puikiai poilsiui pritaikytais ir iš pirmo žvilgsnio švariais paplūdimiais, juose lankytojai po savęs vis dar palieka nemažai atliekų – Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų pasaulyje.

Rusijos naikintuvai Su-27 per penktadienį vykusius karinius mokymus paleido raketų į taikinius virš Baltijos jūros, pranešė Baltijos laivyno atstovas Romanas Martovas. „Pilotai įvykdė užduotis – aptiko ir sunaikino oro taikinius, imitavusius sąlyginio priešo lėktuvus, pasitelkdami ginkluotę tiek atskirai, tiek poromis. Kaip oro taikinių imitatoriai buvo naudojami lėktuvų mažų gabaritų taikiniai M6“, – pareiškė R. Martovas. Pasak jo, valdomosios raketos buvo leidžiamos tiek dieną, tiek naktį.

Būdamas aktyvus vietos kapitalo rinkų dalyvis, „Swedbank“ per savo valdomus pensijų fondus Baltijos šalių rinkoje yra investavęs apie 200 mln. eurų. Šios investicijos yra nukreiptos į vietos bendrovių veiklą, taip prisidedant prie Baltijos šalių regiono augimo. Tačiau vis svarbesnis tampa ir investicijų tvarumo veiksnys. Kodėl investuotojus tai domina ir ką jie gali patarti verslui? Kalbėdami apie tvarias investicijas, investuotojai dažnai naudoja trumpinį ESG (angl.

Lietuva, Latvija ir Estija penktadienį išplėtė sankcijas Baltarusijos režimo atstovams, atsakingiems už rinkimų klastojimą ir smurtą prieš taikius protestuotojus. Lietuva ir Estija paskelbė, kad į sąrašą įtraukė 98 pareigūnus, Latvija – 101 asmenį, jame yra teisėjų ir jėgos struktūrų darbuotojų.

Baltija yra viena iš penkių labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Klaipėdoje apsilankę už aplinkosaugą atsakingi politikai žada, jog situacija pasikeis. Esą susivienys net aštuonių šalių, kurių krantus skalauja Baltija, atstovai ir jūrą ims švarinti. Griežtų patikrinimų neišvengs ir ūkininkai. Vis dėlto, į tokius planus skeptiškai žiūri ne tik visuomenė, bet ir mokslininkai.

NATO galutinai patvirtino atnaujintus Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planus, radus kompromisą su Turkija, kuri iki šiol vienintelė blokavo sprendimą. Tai antradienį BNS patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Šiuo metu galime teigti, kad praktiškai klausimas yra suderintas. Jie yra patvirtinti“, – BNS sakė ministras.

Prie sienos su Latvija – sujudimas. Atsivėrė vidinės Baltijos šalių sienos. Jau pirmąją dieną lietuviai, latviai ir estai traukia dirbti, pirkti, pramogauti ir tyrinėti netoli sienos esančių miestų. Trijų valstybių vyriausybių vadovai giriasi, kad pirmąją viruso bangą suvaldė greitai ir sėkmingai, tad Baltijos šalys tapo pirmąją atidaryta laisvojo judėjimo zona Europos Sąjungoje.  Lietuvos – Latvijos pasienis, vienas iš trijų dabar atidarytų – Saločių – kontrolės punktas.

Trečiadienis pajūrio paplūdimiuose budintiems gelbėtojams buvo itin įtemptas. Baltijos jūra atrodė negrėsminga, bangos nedidelės, tačiau buvo stipri trauka į jūrą. Žmonės skendo ir Klaipėdoje, ir Palangoje, ir Nidoje. Pirmosios Melnragės paplūdimyje Klaipėdoje tik per plauką išvengta skaudžios nelaimės - jūroje skendo vaikas, o jo gelbėti šoko mama, kuri nemoka plaukti. Šiek tiek po 19 valandos į paplūdimį lėkė greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai.

Palangoje parduodami poilsio namai „Baltija“, paskelbė valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti ir jo priežiūrą užtikrinanti valstybės įmonė Turto bankas. Pradinė pardavimo kaina – 4 mln. eurų. Tikimasi, kad labiausiai investuotojus turėtų sudominti prestižinėje vietoje esantis pastatų kompleksas. „Rinkoje stebime išaugusį susidomėjimą nekilnojamuoju turtu kurortinėse vietose.

Valstybės valdomos bendrovės Smiltynės perkėla vadovybė nesilaikė viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, galbūt protegavo vieną tiekėją, o jos vadovas netinkamai elgėsi su darbuotojais. Tokias išvadas susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui pateikė ministerijos darbo grupė, atlikusi Smiltynės perkėlos viešųjų pirkimų auditą ir darbuotojų skundų tyrimą, pranešė ministerija.

Valstybės valdoma Smiltynės perkėla įtariama ribojusi konkurenciją ir protegavusi vieną tiekėją konkursuose, pareiškė Susisiekimo ministerija, atlikusi įmonės viešųjų pirkimų auditą. Gavusi darbuotojų skundą, ministerija taip pat pradėjo vidinį tyrimą dėl psichologinio poveikio atsakingiems įmonės viešųjų pirkimų darbuotojams.

Vasarą atlikęs renovacijos darbus, Kauno ledo ritulio klubas „Kaunas Hockey“ žiemą pasitinka šiltose pozicijose. Lietuvos ledo ritulio čempionato rungtynėse Kaune šeštadienį šeimininkai 9:1 (2:0, 3:1, 4:0) lengvai įveikė Rokiškio „Rokiškį“ ir tapo vienvaldžiu čempionato lyderiu. Kauniečiai neturėjo vargo su vis dar ledo treniruotėms neturinčiais svečiais. „Rokiškis“ žengia pernykščiais takais, kai įsibėgėjo po Naujųjų metų, o gero žaidimo priežastis buvo pilnavertės treniruotės ant ledo.

Trečiadienio vakarą Lietuvos ledo ritulio čempionato rungtynėse Vilniuje, Elektrėnuose ir Kaune pergales šventė šeimininkų klubai, o intriga užsimezgė tik laikinojoje sostinėje, kur ambicijų nestokojantis „Kaunas Hockey“ klubas 5:3 (2:1, 2:2, 1:0) palaužė praėjusių metų finalininkę, Juodupės „Juodupę“. Rungtynėse pirmaisiais smuikais grojo legionieriai. Kauno komandoje tris įvarčius pelnė Ilja Lašinas, varžovų gretose du kartus pasižymėjo Dmitrijus Beliakovas.

Asociacija „Hockey Lietuva“ paskelbė Lietuvos ledo ritulio rinktinės kandidatų sąrašą, kurie bus kviečiami ruoštis istoriniam Baltijos šalių ledo ritulio turnyrui „CROWNS Baltic Challenge cup 2017“ Klaipėdoje, „Švyturio“ arenoje. Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas turnyras įvyks lapkričio 10-12 dienomis ir jame varžysis Ukrainos, Estijos, Lietuvos nacionalinės rinktinės ir Latvijos čempionato klubų rinktinė.

Švedija pirmadienį pradėjo didžiausio masto karines pratybas šalyje per pastaruosius du dešimtmečius, kuriose dalyvauja beveik 20 tūkst. oro, sausumos ir jūrų pajėgų karių, įskaitant daugiau nei 1 tūkst. amerikiečių. Kariniai mokymai rengiami pastaruoju metu augant kariniam aktyvumui Baltijos jūros regione. Pirmadienį prasidėjusios trijų savaičių pratybos „Aurora 17“ vyks daugiausia prie strategiškai svarbios Gotlando salos Baltijos jūroje, taip pat – rajonuose aplink Stokholmą ir Geteborgą.

Lietuvoje veikiančios kredito unijos pirmąjį šių metų pusmetį kartu uždirbo 518 tūkst. eurų neaudituoto grynojo pelno - 65,1 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį, kai jų pelnas buvo 313,7 tūkst. eurų. Šiemet pelningai dirbo 48 kredito unijos, uždirbusios 2,9 mln. eurų pelno, tačiau 23 kredito unijos dirbo nuostolingai - jų patirtas nuostolis siekė 2,4 mln. eurų, pranešė Lietuvos bankas.

Netrukus prasidėsiančiame Lietuvos ledo ritulio čempionate po metų pertraukos vėl startuos septynios komandos. Šalia praėjusi sezoną auksą iškovojusios Elektrėnų „Energijos“, antroje vietoje likusios Juodupės „Juodupės“, Vilniaus „Hockey Punks“, Rokiškio „Rokiškio“, Kauno klubo ir Vilniaus „Geležinio vilko“ komandų po daugiau dešimtmečio pertraukos į šalies ledo ritulio aukščiausiąjį ešeloną grįžta Klaipėdos „Baltija“. Pernai čempionate žaidusius Kauno „Tigrus“ keičia naujas Kauno klubas, kuris...

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tiriamos kredito unijos „Baltija“ ir Namų kredito unija be klientų žinios pervedinėdavo jų pinigus. Abi unijos įtariamos pinigų švaistymu, jų veikla apribota. „Ikiteisminis tyrimas dėl kredito unijos „Baltija“ pradėtas gavus duomenų apie kredito unijos klientų sąskaitose atliekamas įtartinas pinigų pervedimo operacijas be pačių indėlininkų žinios.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), bendradarbiaudama su Lietuvos banku, atlieka ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės turto iššvaistymo Vilniaus kredito unijoje „Baltija“, BNS patvirtino FNTT atstovė spaudai. „FNTT tyrėjai antradienį atlieka kratas, taip pat ir minėtoje kredito unijoje. Yra sulaikyta keletas asmenų. FNTT veiksmai atliekami bendradarbiaujant su Lietuvos banku“, - BNS sakė Rūta Andriuškaitė. Pasak jos, ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Penktadienio pavakarę Klaipėdos gatves užliejo didžioji Jūros šventės eisena, kuri tradiciškai paskelbia Jūros šventės atidarymą. Spalvingi ir triukšmingi, pėsti ir ratuoti, nešdami įvairiausių spalvų balionus, pūsdami burbulus, trimituodami kriauklėmis ir net skaitydami knygų ištraukas eisenoje žygiavo Klaipėdos įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, jų šeimos nariai ir net augintiniai, kurie visi drauge  paskelbė šventės pradžią.

Praėjusią savaitę smarkiai pakilęs Baltijos jūros lygis užliejo Palangos paplūdimį. Bangos nugraužė dalį kopų, o kai kuriose vietose paplūdimio smėlio beveik neliko. Mokslininkai įsitikinę, kad jei Palangos savivaldybė dažniau piltų smėlį, tokių pasekmių nebūtų ir tvirtina, kad tai tik pradžia, mat smėlį graužiančios bangos tik dažnės.

Tūkstantis žiūrovų sekmadienį susirinko Kauno sporto halėje, kur stebėjo „Auksinėmis rungtynėmis“ vadinamą salės futbolo A lygos sunkiasvorių mūšį tarp braziliškojo Kauno „Vyčio“ ir Panevėžio „Baltijos“. Lyderių dvikovoje „Vytis“ pateisino savo favoritų statusą ir džiaugėsi pelnyta pergale rezultatu 3:1 (1:1). Šis rezultatas kauniečius stipriai priartino prie išsvajotų A lygos aukso medalių – sužaidęs rungtynėmis mažiau už aršiausius konkurentus iš Panevėžio „Vytis“ yra vienvaldis čempionato ...

Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje pirmadienį prasideda tarptautinės išgyvenimo jūroje pratybos „Baltic Bikini 2016“. Penkių dienų pratybose dalyvaus beveik šimtas Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinių oro pajėgų karių, taip pat Lietuvos kariuomenės sraigtasparniai ir Karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas „Žemaitis“, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Penktadienį baigėsi tarptautinė operacija „Atvira dvasia 2016“, per kurią kariai išvalė apie 185 kvadratinius kilometrus Baltijos jūros, rado ir sunaikino beveik 20 sprogmenų. Didžiausia šiais metais Baltijos jūroje nesprogusios amunicijos paieškos ir nukenksminimo operacija, vykusi Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, truko dvi savaites, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

  Gruodžio 31 dieną buvo ištraukti 2016 metų sezono Lietuvos salės futbolo taurės turnyro burtai. Sausį prasidėsiančiame turnyre bus pagerintas jo dalyvių skaičius – pirmajame etape sužais net 30 komandų. Nugalėtojų vardą gins Panevėžio „Baltija“. Pasak pranešimo, tarp dalyvių bus septynios A lygos komandos: Panevėžio „Baltija“, Vilniaus „Bekentas“, Kauno „Inkaras“, Radviliškio „Lokomotyvas“, Kaišiadorių „Savingė“, Mažeikių VIP ir Kauno raj.

Lietuvos karinės jūrų pajėgos teigia, kad virš Baltijos jūros dingusio lėktuvo paieškai pasieniečių sraigtasparnis nebuvo pasitelktas, nes pakako turimų pajėgumų. Lietuvos karinių jūrų pajėgų vado padėjėjas kpt. ltn. Antanas Brencius BNS pirmadienio vakarą sakė, kad paieškos rezultatai rodo, jog nėra skirtumo, per kiek laiko būtų buvusi išžvalgyta teritorija.

 LRT Radijas, LRT.lt Šiemet reikės apsispręsti, kaip ir kur ateinančiais metais bus panaudojamas Baltijos batalionas. Taip po Baltijos valstybių kariuomenės vadų susitikimo Palangoje teigia Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas. Baltijos valstybių kariuomenės vadų susitikimo metu buvo aptartas regiono saugumas ir karinis bendradarbiavimas. LRT Televizijai J. V. Žukas sako, kad reikia nuspręsti dėl bataliono budėjimo NATO greitojo reagavimo pajėgose.

 „Utenis“ be vargo pateko į trečiąjį Lietuvos futbolo federacijos taurės turnyro etapą – namuose 4:0 parklupdyta Panevėžio „Baltija“ Utenos „Utenio“ futbolininkai šiandien namuose 4:0 sutriuškino Panevėžio „Baltijos“ komandą ir pateko į Lietuvos futbolo federacijos taurės turnyro trečiąjį etapą. Pirmus du įvarčius aikštės šeimininkams pelnė komandos atakų lyderis Povilas Lukšys. Jis abukart pasižymėjo pirmame kėlinyje.

Klimato kaita mažina pusiau uždaros Baltijos jūros vandens druskingumą ir veikia jos ekologinę sistemą. Apie tai liudija Europos mokslininkų tyrimų duomenys. Be to Arkties ledynų tirpimas skatina rūšių apsikeitimą tarp Atlanto ir Ramiojo vandenynų, pažeisdama jų pusiausvyrą. Vandens telkinių temperatūros pasikeitimai gali ne tik išvaryti endemines rūšis iš neįprastų vandens telkinių, tokių kaip Baikalas, arba išlaisvinti įkalintą dujų hidratuose vandenyno dugne metaną.

Media holdingas Baltic Media Alliance (BMA) pasirašė sutartį, pagal kurią artimiausioje ateityje visų trijų Baltijos šalių Pirmojo Baltijos kanalo (PBK) žiūrovams ketinama pradėti transliuoti originalias naujienų kanalo EURONEWS žinias.

Paslaptingi apskritimo formos objektai aptikti netoli Danijos krantų nėra Antrojo pasaulinio karo bombų, ateivių ar laumių darbas, teigia mokslininkai. Itin ryškios ir taisyklingos žiedo pavidalo (kai kurios jų viršija 15 metrų plotį) struktūros, sudarytos iš jūrinių andrų (lot. zostera marina) augimviečių, turistų buvo užfiksuotos dar 2008 m., vėliau ir 2011 metais Møno salos pakrantėje. Tuomet tai sukėlė daug diskusijų bei neįtikėtinų spėlionių apie jų kilmę.

Joana Lapėnienė, LRT laida „Savaitė“, LRT.lt Rusijos ketinimai steigti užsienyje rusiškas mokyklas žinomi nuo 2011-ųjų. Šią savaitę apie juos vėl prakalbo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Pirmiausia taikinys – Baltijos šalys. Turbūt mažai galvojančių, kad taip Rusija rūpinasi svetur gyvenančių tautiečių išsilavinimu. Politologai neabejoja, kad tai užsienio politikos projektas, kurio tikslas – išsaugoti įtaką ir daryti poveikį tų šalių sprendimams.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Seime Europos Sąjungos šalių parlamentų Aplinkos apsaugos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų pirmininkų susitikime svarstoma, kaip geriau įgyvendinti vadinamąsias makroregionines strategijas. Pirmoji jų – prieš ketverius metus pradėta įgyvendinti Baltijos jūros regiono strategija, kurios svarbiausi tikslai – apsaugoti jūrą, sujungti regioną, apimantį 8 ES šalis, vykdant energetikos ir transporto projektus.

Marija Gabrienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt „Vakarų Baltijos laivų statykla“ pradėjo mokslinių tyrimų laivo statybas. Daugiau kaip 30 milijonų litų vertės laivas statomas Klaipėdos universiteto užsakymu, tačiau teigiama, kad jis padės spręsti visos šalies su Baltijos jūra susijusias problemas. Prie laivo kylio priklijuota lentelė su monetomis simbolizuoja modernaus beveik 40-ies metrų ilgio ir dvylikos metrų pločio mokslinių tyrimų laivo statybos pradžią.

Nacionalinės ledo ritulio lygos čempionate Vakarų konferencijoje sužaistas Klaipėdos derbis, kuriame pergalę 4:3 (3:2, 0:0, 1:1) šventė „Baltija“, įveikusi kitą uostamiesčio komandą, „Kirus“, praneša hockey.lt. NLRL čempionatuose „Kirams“ dar nė karto nepavyko įveikti tituluotesnės „Baltijos“, kuri turi ne vienos spalvos NLRL čempionatų medalį. Ir šįsyk „Baltija“ buvo stipresnė, nors paprakaituoti teko nemažai.

Rugpjūčio 22 d. Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje taršos incidentų likvidavimo jūroje veiksmų pratybose „Spill 2013“ treniravosi Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos gelbėjimo ir taršos likvidavimo laivai bei Lietuvos karinių oro pajėgų orlaivis.

  Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pirmadienį Baltijos jūroje, ties Lietuvos krantais, prasideda tarptautinė minų paieškos ir išminavimo operacija. Nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų užsilikusių ir vis dar pavojų keliančių sprogmenų pirmą kartą ieškos ir du civiliai laivai.