Paslaptingi apskritimo formos objektai aptikti netoli Danijos krantų nėra Antrojo pasaulinio karo bombų, ateivių ar laumių darbas, teigia mokslininkai.
Itin ryškios ir taisyklingos žiedo pavidalo (kai kurios jų viršija 15 metrų plotį) struktūros, sudarytos iš jūrinių andrų (lot. zostera marina) augimviečių, turistų buvo užfiksuotos dar 2008 m., vėliau ir 2011 metais Møno salos pakrantėje. Tuomet tai sukėlė daug diskusijų bei neįtikėtinų spėlionių apie jų kilmę. Tačiau Pietų Danijos universiteto biologė Marianne Holmer bei Kopenhagos profesorius Jensas Borumas paneigė visas intriguojančias versijas apie bombų suformuotus kraterius ar ateivių leidimosi ženklus.
Mokslininkai nustatė, kad povandeniniai žiedai susidarė dėl jūrinių andrų „augimo spinduliu“ modelio ir didelio nuodingų sulfidų kiekio, rasto dumble aplink juos (sulfidai – medžiaga, kuri kartais susikaupia natūraliai kreidingame jūros dugne, arba žemės ūkio teršalams patekus į ekosistemą). Paprastai tariant, šie augalai plinta iš centro į išorę ir miršta susidūrę su šiais toksinais.
Kaip teigia tyrimo autoriai, net smulkiausios nuosėdinės dalelės yra nuplaunamas nuo lygaus kreidingo jūros dugno, tačiau andrai, kaip ir kiti augalai, sulaiko dumblą kartu su jiems pavojingomis medžiagomis.
Nors jūriniai andrai panašūs į jūros dumblius, tačiau iš tiesų tai yra žydintys augalai. Augdami jie plečiasi į išorę visomis kryptimis ir sukuria apskritimo formos kolonijas. Kol sveiki suaugę andrai dar sugeba atlaikyti sulfido kiekius aplinkoje, senieji augalai kolonijos centre jau yra nebegyvi. Rezultatą – išskirtinai apvalios formos žiedus mes ir matome šalia Danijos krantų.
