Joana Lapėnienė, LRT laida „Savaitė“, LRT.lt
Rusijos ketinimai steigti užsienyje rusiškas mokyklas žinomi nuo 2011-ųjų. Šią savaitę apie juos vėl prakalbo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Pirmiausia taikinys – Baltijos šalys. Turbūt mažai galvojančių, kad taip Rusija rūpinasi svetur gyvenančių tautiečių išsilavinimu.
Politologai neabejoja, kad tai užsienio politikos projektas, kurio tikslas – išsaugoti įtaką ir daryti poveikį tų šalių sprendimams. Negana to, Rusijos užsienio reikalų ministro pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) sukėlė isteriją apie tautinių mažumų teisių pažeidimus Lietuvoje.
Priėmus Švietimo įstatymo pataisas, Vilniuje draugiškai mitingavę rusai ir lenkai piktinosi dėl neva atimtos galimybės mokytis gimtąja kalba, siuntė skundus į Varšuvą ir Maskvą. Garsiąją „Pink Floyd“ dainą pritaikęs savo agitacijai Latvijos rusiškų mokyklų gynimo štabas perša nuomonę, kad čia švietimo reforma vyksta pagal nacistų planą, skanduoja: „šalin rankas nuo rusiškų mokyklų“.
2011-ųjų rudenį specialioje Rusijos tėvynainių konferencijoje nuspręsta, kad Rusijos vyriausybė užsienyje steigs rusiškų mokyklų tinklą. Prezidentas Vladimiras Putinas įsakė Rusijos propagandiniais projektais besirūpinančiai „Rossotrudničestvo“ („Rusijos bendradarbiavimas“) parengti programą „Rusiška mokykla užsienyje“. Jis nurodė per artimiausius penkerius metus „Rossotrudničestvo“ metinį biudžetą padidinti nuo 60 mln. iki 300 mln. dolerių.
Antradienį S. Lavrovas patvirtino, kad Maskva pasirengusi įgyvendinti programą „Rusiška mokykla užsienyje“ – steigti rusiškų mokyklų tinklą Baltijos šalyse. Dėl to esą artimiausiu metu ketinama kalbėti su vyriausybėmis.
Maskva ketina finansuoti keturių tipų mokyklas. Pirmų dviejų tipų ugdymo įstaigos priklausytų Rusijos vyriausybei, jų abiturientai gautų tik rusišką atestatą.
„Tarsimės, ir ne tik su Baltijos šalimis, bet ir su kitomis mūsų kaimynėmis, kur gyvena mūsų tėvynainiai, kad mūsų lėšomis būtų steigiamos rusiškos mokyklos, kuriose būtų mokoma pagal Rusijos standartus“, – tuomet projektą pristatė S. Lavrovas.
Pernai „Rossotrudničestvo“ vadovas Konstantinas Kosačiovas teigė, kad Rusijos prezidento įsakymu penkiose buvusios Sovietų Sąjungos valstybėse jau vyksta 14 vidurinių mokyklų perėmimas. Tačiau šį procesą prižiūri ne už švietimo reikalus Rusijoje atsakinga Švietimo, o Gynybos ministerija bei Federalinė saugumo tarnyba (FSB).
Ne švietimas, o politika
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo dr. Nerijaus Maliukevičiaus nuomone, šios mokyklos nėra išimtinai susijusios su švietimu. Greičiau tai – politikos projektas.
„Atkreipkite dėmesį, kas šneka apie tai. Juk šneka ne Švietimo ministerija, švietimo ministras, o Rusijos užsienio reikalų ministras. Galiausiai pačią koncepciją kuruoja rusiška agentūra „Rossotrudničestvo“, kuri yra po Rusijos užsienio reikalų ministerija, ir tai yra asmeninis K. Kosačiovo projektas“, – situaciją komentuoja N. Maliukevičius.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas atkreipia dėmesį, kad apie ketinimus steigti rusiškų mokyklų tinklą Baltijos šalyse Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas prakalbo būtent tuo metu, kai LLRA lyderiai vėl ėmė kaitinti atmosferą, švaistytis kaltinimais dėl žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje.
„Manau, kad paskutinis LLRA elito pareiškimas demonstruoja, kad Lietuvoje dėl to, kad jie nevykdo įstatymų, yra pažeidžiamos tautinių mažumų teisės. Iš kitos pusės, beveik paraleliai Maskva žengia žingsnį deklaruodama, kad steigs rusiškas mokyklas, lyg jos čia Lietuvoje neveiktų ar susidurtų su problemomis. Manyčiau, kad gal kiek ir atsiskleidžia tikslai, dėl kurių LLRA atstovai, matyt, pagal tą garsiąją saugumo pažymą, ir keliavo į Kremlių savo laiku“, – sako A. Anušauskas.
Beje, toje pačioje spaudos konferencijoje ponas S. Lavrovas piktinosi, kad Europos Taryba neturi priekaištų Baltijos šalims dėl žmogaus teisių pažeidimų. Net Latvijai ir Estijai, kurioms sunkiai sekasi spręsti rusakalbių nepiliečių problemą.
„Europos Sąjunga tai pateisina, pareikšdama, kad žmogaus teisių apsaugos problemos – ES vidaus reikalas, kuris sprendžiamas pakankamai gerai. Todėl esą prašo nesikišti. Tačiau tokia pozicija mums nepriimtina“, – savo nepasitenkinimą tuomet reiškė Rusijos užsienio reikalų ministras.
Jau buvo suvedžioję studentus
Rusija į Lietuvą bandė „implantuoti“ savo aukštąsias mokyklas dar 1997-aisiais – leido 16 aukštųjų mokyklų pradėti vadinamąjį nuotolinį mokymą buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse.
Į studijas siekta įtraukti ne tik rusakalbius, bet ir vietinius, dirbančius policijoje, mokesčių inspekcijoje, prokuratūroje, teismuose, bankuose, pasienio tarnyboje. Studentai privalėjo pateikti duomenis apie save ir šeimos narius, jų darbovietes, pajamas, profesinės karjeros planus. Skandalas kilo įtarus, kad pareigūnams išdalytų kursinių darbų temos dažnai labiau primena žvalgybines užduotis. Dėl to susirūpinta, ar rytinę Europos Sąjungos sieną saugantys pareigūnai nenutekina paslapčių Rusijos žvalgybai.
Studijų kokybės vertinimo centro duomenimis, neteisėti Rusijos universitetai iš Lietuvos pasitraukė palikdami suvedžiotus studentus likimo valiai – jų diplomai Lietuvoje nepripažįstami.
