Klaipėdos universiteto Jūrų mokslų ir technologijų centro vyresnioji mokslo darbuotoja Loreta Kelpšaitė Rimkienė paaiškino, kad Palangos paplūdimio smėlį išplovė reiškinys, kuris vasaros laikotarpiu yra ganėtinai retas.
„Situacija labai paprasta ir elementari. Sutapo trys įvykiai, kurių kombinacija sukėlė didelį vandens lygio kilimą – kranto potvynį. Ilgą laiką siautė vakarinės krypties vėjai, kurie bangas siuntė į krantus, plius didelė vandens masė, kuri įtekėjo iš Šiaurės“, - pasakoja ekspertė.
Pajūrio smėlį bangos grauš vis dažniau
Darbuotoja teigia, kad tokie įvykiai šiltuoju metų laiku nėra įprasti, o paskutinį kartą lygiai toki pati situacija dokumentuota 2009 metų rugsėjo 5-6 dienomis.
„Šie reiškiniai yra normalūs vėlyvą rudenį ir žiemą, tačiau situacija tikrai neįprasta. Galiu spėti, kad tai kartosis vis dažniau ir dažniau“, - sako L. Kelpšaitė Rimkienė.
Vis dėlto ekspertė siūlo nepulti panikuoti, kad Palangos paplūdimys išnyks. Jis „paskęsta“ kiekvieną rudenį ir žiemą, o vasarą atsiranda iš naujo. Kadangi vandens lygis kintantis, žiemą vanduo taip pat siekia kopas, o vasarą atsitraukia. Visgi dvi zonos patiria daugiau žalos.
„Prie šiaurinio Klaipėdos uosto Baltijos jūros krantas smarkiai rotuojamas. Melnragę jau visai baigia nuplauti, didelę žalą patiria ir vieta šiauriau Palangos tilto“, - kalbėdama apie vietą, užfiksuotą nuotraukose, teigia moteris.
Norint apsaugoti paplūdimį reikia keisti jo formą. Kaip teigia ekspertė, šiandien vienintelis efektyvus ir mažiausiai krantą žalojantis būdas yra smėlio pylimas, sukuriant teisingą, stabilų krantą. Vis dėlto paskutinį kartą smėlis piltas tik 2013-aisiais.
„Smėlis turėtų būti pilamas kasmet, bet tam nėra lėšų. Nėra fundamentalių mokslų, nes jie nėra labai aktualūs, trūksta tyrimų. Jiems lėšų taip pat nėra“, - sako vyresnioji mokslo darbuotoja Loreta Kelpšaitė Rimkienė.
Palangos savivaldybė kratosi kaltės
Vis dėlto Palangos savivaldybė situaciją vertina priešingai. Pasak jos atstovų, nukentėjo tik labai maža dalis paplūdimio, o 2011-2012 metais atliktų smėlio pylimų esą tikrai užteko.
„Akivaizdu, kad ir 2011-2012 metais LR aplinkos ministerijos įgyvendinto projekto, kuomet buvo išpilta per 453 tūkst. m3 smėlio, pasiektas rezultatas leidžia Palangos miesto gyventojams ir svečiams mėgautis plačiais smėlio paplūdimiais“, - tikino Palangos miesto savivaldybės ekologė Reda Kairienė.
Atstovė argumentuoja, kad Palangos savivaldybė kasmet įgyvendina projektus, susijusius su paplūdimio gelbėjimu. Tai yra kopagūbrio tvirtinimas žabtvorėmis, šakų klojiniais, tačiau priežasties, kodėl savivaldybė kasmet nepila smėlio, nepakomentavo.
Šiuo metu atslūgus vandeniui savivaldybės ekspertai iš naujo vertina padarytą žalą, tačiau jau dabar sutinka, kad jūra grąžins tik dalį nuplauto kranto.
„Tokiu atveju reikės iš vietų, kuriose susidarė smėlio sankaupos, paimti ir į labiausiai nukentėjusias paplūdimio vietas pervežti smėlį bei suformuoti poilsiautojams patogius paplūdimius“, - sako R. Kairienė.
