Po krizės atsigaunantis stambusis verslas jau artimiausiais metais planuoja savo produktus ir paslaugas pardavinėti užsienyje, o iš ten įsivežti pigią darbo jėgą. Lietuvos ekonomika lyg ir atsispyrė nuo dugno, kai kurios įmonės jau skaičiuoja pelną, tačiau eiliniai darbuotojai ir vartotojai vidaus rinkoje ekonomikos atsigavimo ženklų šįmet dar nepajaus.
Pramonininkai tikina, kad darbo našumo augimas dar nekompensuoja energijos šaltinių brangimo, todėl produktai ir paslaugos brangs, o atlyginimai bus keliami tik aukščiausios kvalifikacijos darbuotojams. Likusieji rinksis arba vegetavimą Lietuvoje, arba emigraciją į kitas šalis, o vidaus rinkoje juos pakeis pigi darbo jėga iš Rytų.
Užmaskuotas nedarbo mažėjimas
Statistikos departamentas paskelbė apie 6,9 proc. pirmą šių metų ketvirtį šoktelėjusį bendrąjį vidaus produktą. Šis augimas buvo didesnis, nei prognozavo kai kurie Lietuvos ekonomistai ir, pavyzdžiui, gerokai viršijo „Bloomberg“ naujienų agentūros skelbtą ekonomistų prognozuotą vidurkį (5,1 proc.).
Darbo birža trimituoja apie tariamus savo laimėjimus – pirmą kartą per pastaruosius trejus metus pradėjo mažėti bedarbių gretos. Gal ši struktūra pagaliau pradėjo efektyviai dirbti? Nesitikėkite! Kaip ir anksčiau Darbo birža iš esmės užsiima tik bedarbių registravimu, bet ne, pavyzdžiui, ES Globalizacijos fondo lėšų panaudojimu. O bedarbių sumažėjo dėl visiems žinomų priežasčių – atsivėrė Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos darbo rinkų vartai, todėl tūkstančiai lietuvių bandys susirasti darbo šiose ekonomiškai galingose šalyse.
Ta proga Vyriausybė suspėjo sau iškelti užduotį 20 proc. sumažinti nedarbą. Gudriai sugalvota, juk niekas nesuskaičiuos, kiek nedarbas sumažėjo dėl naujos emigracijos bangos ir kiek dėl atsigaunančios ekonomikos. Tačiau ekspertai su šypsenėle vertina Vyriausybės planus sukurti apie 60 tūkst. naujų darbo vietų.
Atlyginimas augs tik simboliškai
Ekspertai, analizuodami namų ūkių situaciją Lietuvoje, padarė išvadą, kad realioms gyventojų pajamoms augti šįmet kliudys augančios maisto ir energijos kainos. Ne tik kliudys – namų ūkių buitis dėl minėtų priežasčių ne tik negerės, bet net prastės.
Lietuvos duomenys prasti vertinant darbo užmokestį. Per pastaruosius metus Lietuvoje jis padidėjo tik apie 0,2 proc. (Latvijoje – 3,4 proc., o Estijoje – 3,9 proc.). Estijoje jis siekė net 814 EUR, Latvijoje – 647 EUR, o Lietuvoje – tik 614 EUR. Gal Lietuvoje darbo užmokestis greičiau augs šįmet? Norėtumėte! Vyriausybė tikisi, kad augs, tačiau verslininkai galvoja kitaip.
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), atlikusi 130 svarbiausių įmonių vadovų apklausą, prognozuoja, kad vidutinis atlyginimas per artimiausius metus didės tik simboliškai – apie 3–4 proc. Tačiau iš tikrųjų žmonių uždirbtų pinigų vertė bus mažesnė nei yra dabar dėl didėjančios infliacijos.
Po krizės atsigaunantis stambusis verslas jau artimiausiais metais planuoja savo produktus ir paslaugas pardavinėti užsienyje, o iš ten įsivežti pigią darbo jėgą. Lietuvos ekonomika lyg ir atsispyrė nuo dugno, kai kurios įmonės jau skaičiuoja pelną, tačiau eiliniai darbuotojai ir vartotojai vidaus rinkoje ekonomikos atsigavimo ženklų šįmet dar nepajaus.
Pramonininkai tikina, kad darbo našumo augimas dar nekompensuoja energijos šaltinių brangimo, todėl produktai ir paslaugos brangs, o atlyginimai bus keliami tik aukščiausios kvalifikacijos darbuotojams. Likusieji rinksis arba vegetavimą Lietuvoje, arba emigraciją į kitas šalis, o vidaus rinkoje juos pakeis pigi darbo jėga iš Rytų.
Užmaskuotas nedarbo mažėjimas
Statistikos departamentas paskelbė apie 6,9 proc. pirmą šių metų ketvirtį šoktelėjusį bendrąjį vidaus produktą. Šis augimas buvo didesnis, nei prognozavo kai kurie Lietuvos ekonomistai ir, pavyzdžiui, gerokai viršijo „Bloomberg“ naujienų agentūros skelbtą ekonomistų prognozuotą vidurkį (5,1 proc.).
Darbo birža trimituoja apie tariamus savo laimėjimus – pirmą kartą per pastaruosius trejus metus pradėjo mažėti bedarbių gretos. Gal ši struktūra pagaliau pradėjo efektyviai dirbti? Nesitikėkite! Kaip ir anksčiau Darbo birža iš esmės užsiima tik bedarbių registravimu, bet ne, pavyzdžiui, ES Globalizacijos fondo lėšų panaudojimu. O bedarbių sumažėjo dėl visiems žinomų priežasčių – atsivėrė Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos darbo rinkų vartai, todėl tūkstančiai lietuvių bandys susirasti darbo šiose ekonomiškai galingose šalyse.
Ta proga Vyriausybė suspėjo sau iškelti užduotį 20 proc. sumažinti nedarbą. Gudriai sugalvota, juk niekas nesuskaičiuos, kiek nedarbas sumažėjo dėl naujos emigracijos bangos ir kiek dėl atsigaunančios ekonomikos. Tačiau ekspertai su šypsenėle vertina Vyriausybės planus sukurti apie 60 tūkst. naujų darbo vietų.
Atlyginimas augs tik simboliškai
Ekspertai, analizuodami namų ūkių situaciją Lietuvoje, padarė išvadą, kad realioms gyventojų pajamoms augti šįmet kliudys augančios maisto ir energijos kainos. Ne tik kliudys – namų ūkių buitis dėl minėtų priežasčių ne tik negerės, bet net prastės.
Lietuvos duomenys prasti vertinant darbo užmokestį. Per pastaruosius metus Lietuvoje jis padidėjo tik apie 0,2 proc. (Latvijoje – 3,4 proc., o Estijoje – 3,9 proc.). Estijoje jis siekė net 814 EUR, Latvijoje – 647 EUR, o Lietuvoje – tik 614 EUR. Gal Lietuvoje darbo užmokestis greičiau augs šįmet? Norėtumėte! Vyriausybė tikisi, kad augs, tačiau verslininkai galvoja kitaip.
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), atlikusi 130 svarbiausių įmonių vadovų apklausą, prognozuoja, kad vidutinis atlyginimas per artimiausius metus didės tik simboliškai – apie 3–4 proc. Tačiau iš tikrųjų žmonių uždirbtų pinigų vertė bus mažesnė nei yra dabar dėl didėjančios infliacijos.
Taip užgesinami gaisrai, tačiau problema iš esmės neišsprendžiama. Niekas negali priversti žmogaus dirbti, jeigu darbo sąlygos jam nepriimtinos. Pribrendus jis pasitraukia iš darbo.
Amerikiečiai verslininkai pasidalijo patirtimi. Jie neslėpė, kad stengiasi, jog JAV įmonėse profesinių sąjungų nebūtų arba kad joms neliktų veiklos.
„Jeigu profsąjunga pareikalauja padidinti darbo atlyginimą 2 proc., tai mes padidiname 3,5 proc. Tiesą sakant, mes net nelaukiame, kol jie paprašys. Taip elgtis apsimoka“, – sako Džeimsas Betsvortas.
Verslininkai visų problemų neišspręs
Vytautas Vidmantas Zimnickas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos tarybos narys
Po ekonomikos pakilimo mūsų darbo jėga išpuiko. Net nekvalifikuoti darbininkai uždirbdavo per 1 000 EUR. Jie ir dabar norėtų gauti tokius atlyginimus. Todėl manau, kad mums teks įsivežti „pigesnių“ darbuotojų iš kitų šalių. Geriausiu atveju atlyginimai paaugs tik tiek, kad kompensuotų infliaciją. Suprantu, kad minimalus atlyginimas yra per mažas, todėl mes ir siūlome padidinti ne tik atlyginimą, bet neapmokestinamąjį minimumą. Tada žmogus pajaustų realų atlyginimo augimą, pagyvėtų vidaus rinka, atsirastų paslaugų poreikis.
Verslas pasiruošęs ieškoti galimybių, tačiau Vyriausybė ir Seimas neprisideda. Štai prieš dvejus metus Seimui pateiktas Socialinių garantijų įstatymo projektas užstrigo. Mes norėtume, kad iš pelno būtų galima žmones paremti, pavyzdžiui, skiriant lėšų reabilitaciniams reikalams, maitinimui, poilsiui, medicinos priežiūrai. Nereikia tikėtis, kad verslininkai didins atlyginimus ir taip išspręs visas problemas.
Jeigu norėtų, galėtų padėti
Algirdas Sysas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys
Praėjusią kadenciją aš pateikiau Socialinių garantijų įstatymo projektą dėl įmonių lengvatų darbuotojams teikiant maitinimą. ES šalyse tokie dalykai paplitę – įmonėse galioja lengvai kontroliuojama talonų sistema. Tačiau mūsų verslininkai nepritarė. Apkaltino mane tariama tarnyste prekybos tinklams.
Tada mano idėja buvo atmesta, o jie pasakė, kad patys parengs projektą. Ir parengė Bronislovui Lubiui palankų grobuonišką projektą, pagal kurį galėtų apvaginėti valstybę ir visus mokesčių mokėtojus. Pavyzdžiui, pagal šį įstatymą jie galėtų kompensuoti išlaidas už furšetus, priėmimus, įmonių savininkai ir jų šeimų nariai ar giminaičiai poilsiautų sanatorijose, beje, jiems patiems priklausančiose, jų vaikai mokytųsi brangiausiuose pasaulio universitetuose. Ir visa tai turėtų apmokėti valstybė.
Jeigu verslininkai norėtų, tikrai galėtų padėti savo darbuotojams.
Albinas Čaplikas
