„Noriu nuraminti, kad tie terminai tikrai maksimaliai bus išlaikomi ir mūsų tikslas yra kuo greičiau susidėlioti ir pasižiūrėti galbūt netgi, kur galima būtų paspartinti šito jūrinio vėjo projekto vystymą. Tai apie jo kažkokį atidėjimą nėra tokių minčių“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje ketvirtadienį kalbėjo D. Garbaliauskaitė.
Energetikos ministras Dainius Kreivys sausio pradžioje BNS sakė, kad planas 2023 metais skelbti aukcioną nebuvo „padengtas balansavimo paslaugomis“. Jo teigimu, kai bus parengtas tikslus sisteminių paslaugų išvystymo planas, tuomet bus galima pasakyti konkrečią datą – 2023, 2024 ar 2025-ieji.
D. Garbaliauskaitė ketvirtadienį sakė, kad Europos Sąjunga (ES) deklaruoja ambicingus atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) jūroje tikslus: per 30 metų numatoma investuoti 800 mlrd. eurų, o iki 2030 metų pasiekti 60 GW instaliuotos vėjo elektrinių galios ir dar 1 GW vandenyno energiją naudojančių elektrinių galios, tuo metu iki 2050 metų, – atitinkamai, 300 GW ir 40 GW.
„Studija rodo, kad yra apie 93 gigavatai potencialo visoje Baltijos jūroje tokios vėjo generacijos, įvertinant tai, Lietuvos dalyje yra numatyta potencialas iki 3,4 gigavato. Tai yra iš tikrųjų dideli skaičiai. Reikia paminėti, kad Baltijos jūra yra tarp pirmaujančių visoje Europoje, kur yra matomas didžiausias potencialas“, – sakė viceministrė.
Seimui pateiktos kelių įstatymų pataisos, leisiančios Baltijos jūroje įrengti 700 MW galios vėjo elektrinių parką. Jame būtų pagaminama iki 3 TWh elektros per metus, o tai patenkintų iki ketvirtadalio jos poreikio Lietuvoje. Parkas būtų statomas beveik 30 km nuo kranto nutolusioje jūros teritorijoje.
Įstatymų paketas, numatantis pirmąjį aukcioną surengti 2023-iaisiais, sugrįžo išvados į Vyriausybę, o ją, pasak viceministrės, ketinama pateikti dar Seimo pavasario sesijoje.
Skaičiuojama, kad daugiau negu 1 mlrd. eurų vertės projektas sukurtų per 1,3 tūkst. darbo vietų, o biudžetas gautų beveik 9 mln. eurų su darbo mokesčiais susijusių pajamų.
Apie planus investuoti į vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje jau paskelbė valstybės valdoma „Ignitis grupė“ kartu su strategine partnere – Europos energetikos lyderių „Engie“ bei EDPR įkurta „Ocean Winds“.
Tokių planų turi ir koncernas „Achemos grupė“, ketinantis statyti ir jėgainių komponentų gamyklą Klaipėdoje, kur ji valdo krovos įmonę „Klasco“. Būsimu aukcionu domisi ir Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“.
