Pasak jos, įspūdingas kainų sumažėjimas fiksuotas ir kitose „Nord Pool“ elektros biržos kainų zonose.
Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje 2020 metais buvo 34 euro už megavatvalandę (MWh), Estijoje – 33,7 euro už MWh. Palyginti su 2019-aisiais kaina Lietuvoje ir Latvijoje pernai buvo 26 proc. mažesnė, o Estijoje ji sumažėjo dar labiau – 27 procentais.
Žemiausia valandinė elektros kaina pernai Baltijos šalyse buvo pasiekusi minus 1,73 euro už megavatvalandę – tai reiškia, kad elektros pardavėjai turėjo primokėti pirkėjams.
„Nors metų pabaigoje kainos išaugo, bendrai pernai Lietuvoje buvo fiksuota mažiausia didmeninė elektros kaina nuo 2012 metų, kai prisijungėme prie „Nord Pool“ elektros biržos. Bendrai visoje biržoje praėjusių metų vidutinė kaina – žemiausia per 20 metų“, – pranešime sakė „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Pasak jo, tokią padėtį rinkoje lėmė stipriai išaugę vėjo elektrinių pagaminamos energijos kiekiai, rekordiškai aukštas vandens rezervų lygis Skandinavijos šalyse, kritusios naftos ir dujų kainos ir sumažėjusi energijos paklausa.
L. Varanavičiaus teigimu, pernai dar labiau išaugo atsinaujinančių energijos šaltinių rinkos dalis ir įtaka kainoms. Lietuvoje iš jų praėjusiais metais pagaminta elektra sudarė 63 proc. visos elektros.
„Vėjo elektrinių gamyba kasmet didėja, o pernai Švedijoje buvo pasiektas lūžis, kai vėjo generacijos pajėgumai viršijo branduolinės energijos pajėgumus ir nusileidžia tik turimiems hidroelektrinių pajėgumams, kurie Skandinavijoje užimą didžiąją rinkos dalį“, – sakė L. Varanavičius.
52 proc. Lietuvos elektros poreikio pernai buvo importuota: 33 proc. elektros į Lietuvą pateko iš trečiųjų šalių, 42 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 19 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 5 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Metinis elektros suvartojimas Lietuvoje 2020 metais buvo 2 proc. mažesnis negu 2019 metais.
