„Čia mums patiems gali atverti akis, kad mes kartais per daug skundžiamės“, – taip naujausią Lietuvos įvertinimą komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ekonomistai šį reitingą vertina teigiamai, nors klausimų kyla: pavyzdžiui, kodėl Lietuva atsidūrė besivystančių šalių gretose o ne jau pažengusių?
N. Mačiulis: teigiamus ekonominius procesus Lietuvoje mato visas pasaulis
PEF antrą kartą sudarytame Integruoto augimo ir plėtros reitinge skyrė Lietuvai pirmą vietą tarp pasaulio besivystančių valstybių. Po Lietuvos rikiuojasi dar 73 šalys, tad įvertinimas – aukštas. Tiesa, Lietuva atsidūrė antroje reitingo lentelėje, mat pirmoji skirta jau pažengusių šalių sąrašui. Į šį įtraukta Estija.
„Jei reitinge ieškome nesusipratimų tai nebent tik tai, kad Lietuva priskirta prie besivystančių šalių, nes jau prieš kelis metus Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Lietuvą priskyrė prie išsivysčiusių valstybių. Čia vienintelis keistas momentas. (...) Priskyrė tiesiog tai grupei, pagal skirtingus kriterijus su grupavo šalis“, – sako N. Mačiulis.
Pasak N. Mačiulio, Lietuva pelnytai atsidūrė pirmoje šio reitingo vietoje – tą įrodo objektyvūs rodikliai.
„Pasižiūrėkime paskutinius 5 metus: vidutinis darbo užmokestis didėjo sparčiau nei augo ekonomika, nei didėjo produktyvumas. Daugiausia augo pajamos trečdaliui mažiausiai uždirbančių asmenų dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didėjimo, dėl to tarp dirbančiųjų sumažėjo pajamų nelygybė, mažėjo socialinė atskirtis, gyventojų dalis gyvenančių ties skurdo riba. Žiūrint į visus šiuos rodiklius, objektyviai matome, kad Lietuva galėjo džiaugtis pastaraisiais metais ne tik ekonomikos augimu, bet ir gyventojų perkamosios galios augimu. Tą iliustruoja ne tik pats vidutinis darbo užmokestis, bet ir individualios vartojimo išlaidos, nes pagal jas Lietuva ne tik lenkia visas Rytų Europos valstybes bet ir esančias panašiame lygyje kaip Portugalija ar Graikija. Pagal rodiklį, kiek vienas gyventojas gali Lietuvoje vartoti, įskaitant tai ką jis gauna iš valstybės, ir kitus objektyvius kriterijus, Lietuva atsidūrė pirmoje vietoje“, – paaiškina N. Mačiulis.
Dėl šių veiksnių nereikėtų stebėtis, kad Lietuva atsiduria ir aukščiau Kinijos. Ekonomisto teigimu, čia nevertintas ekonomikos augimas, eksporto dydis, bet vertinama, kaip ekonominė gėrovė paskirstoma šalyje.
„Tai Kinijoje daugybė gyventojų skurde gyvena, yra didžiulė pajamų nelygybė, nemaža korupcija. Dėl pastarosios priežasties esantys prie valdžios sugeba pasiimti labai daug iš ekonomikos augimo, bet didelė dalis gyventojų neturi nieko iš esmės: nei turto, nei pajamų ir gyvena iš žemės ūkio“, – komentuoja N. Mačiulis.
Jo teigimu, mes patys nepastebime, kad lyginant su kitomis šalimis tikrai darome progresą. O progreso vaisiais mėgaujasi visi – ne tik keli verslininkai ar korumpuoti asmenys, kaip, pavyzdžiui, Kinijoje.
„Progresas plataus masto ir atsispindi tiek didėjančiame vidutiniame darbo užmokestyje, tiek augančiose socialinėse išmokose, tiek mažėjančiame skurde ir sumažėjusioje pajamų nelygybėje tarp dirbančiųjų. Daug dėmesio sutelkiama, kad identifikuotume problemas ir apie jas diskutuojama. Kas savaime gerai. Bet daug rečiau pastebime, kad yra teigiamų ekonominių procesų Lietuvoje, kuriais reikia pasidžiaugti ir kuriuos mato visas pasaulis“, – sako ekonomistas.
Ž. Mauricas: žmonių nuopelnas atkreipsiantis investuotojų dėmesį
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas žvelgdamas į reitingą sako, kad net ir atsidūrus kitame šalių sąraše – tarp pažengusiųjų – mes pagal savo įvertinimą būtų aukščiau nei estai. Pasak jo, viena priežasčių, kodėl dar esame besivystanti šalis ta, jog nepriklausome Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO).
Vis dėlto, šiuo atveju Lietuva gali net išlošti. Mat atsidūrusi pirmoje vietoje besivystančių šalių sąraše šalis gali atkreipti investuotojų dėmesį.
„Manau, kad gal labiau investuotojai žvilgtelės į tą lentelę. Visgi tarp besivystančių primoje vietoje būti geriau, nes atkreipiame labiau į save dėmesį. Čia kaip aukso krislelis, nes darbo jėgos kaštai maži, skolos lygis mažas, didelis įsitraukimas į darbo rinką, dirba ir vyrų ir moterų daug. Galimybių steigti įmonių yra, nes kitose šalyse stengiamasi mažinti CO2 emisiją, o Lietuvoje šis rodiklis dar labai mažas, tad pramonė turėtų kur steigtis. Aš kaip investuotojas sakyčiau, kad Lietuva iš besivystančių geriausia: gal brangesnė nei Kinija ar Rumunija, bet turi mažą skolą, yra ES bei NATO narė, turi eurą. Gana patraukliai atrodo. Čia visai gerai, kad mus čia įdėjo“, – mano ekonomistas.
Tačiau tuo pačiu ir nepamirštama, kad dažnai Lietuva tarp geriausių atrodo, kaip viena iš prastesnių, o tarp nelabai gerų šalių – geriausia. Dėl to lyginantis su Vakarų Europa ir nusiviliama savo padėtimi.
„Reikia sustoti, pasidžiaugti savo pasiekimais, yra daug šalių, kurios daug prasčiau gyvena. Savigrauža užsiimame, ypač kai lyginamės su norvegais, su šveicarais. Ši pozicija ne dėl politikos, čia ir žmonės dirbo, o Lietuvos žmonės gabūs. Tokia tauta. Žmonės mėgsta komentuoti, kad Lietuva yra praskolinta, bet skola nedidėja, „Sodors“ perteklių dabar turim. Žinoma, tai ir mažų pensijų sąskaita, bet kai surenki mažai, tai ir išmokėti mažai gali. Ateityje porą metų į priekį pažiūrėjus toliau mažės tas skolos lygis. Tai čia geras pasiekimas, kuriuo, manau, galima pasigirti ir jis suteikia stabilumo nemažai.
Pirmoje vietoje, kad ir kokioje lygoje būti, yra gerai. Tai galima šitą reklamuotis, juolab kad dar nesame EBPO narė, tai esame kaip ir iš tikrųjų besivystanti šalis. Esame maža, pigi, bet turime mažą skolą, esame ES ir turime didelį potencialą“, – tv3.lt komentavo Ž. Mauricas.
Ataskaitoje apžvelgiamos 29 pažengusios ekonomikos – joms iš artimiausių Lietuvos kaimynių priskiriamos Estija, Suomija bei Švedija, ir 74 besivystančios ekonomikos – be Lietuvos, čia yra Latvija, Lenkija ir Rusija. Pastarųjų sąraše pirma yra Lietuva, antra – Vengrija, trečia – Azerbaidžanas, Latvija yra 4–oje, Lenkija – 5–oje, Rusija – 19–oje vietoje.
Pasaulio ekonomikos forumo teigimu, Integruoto augimo ir plėtros indeksas leidžia geriau nei bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis įvertinti šalies ekonomikos pažangą ir kaip ją galima paversti labiau socialiai įtraukiančia, nesumažinant paskatų dirbti, taupyti bei investuoti.
