Ministrė pirmininkė akcentavo, kad energetinės nepriklausomybės stiprinimas buvo vienas svarbiausių šios Vyriausybės veiklos prioritetų, ir atsijungimas nuo bendros Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemos sutarties (BRELL) yra kryptingo šios kadencijos darbo rezultatas.
„Mums niekada nebuvo klausimo apie tai, kad desinchronizacija nuo BRELL turi įvykti kaip įmanoma greičiau ir negrįžtamai. Ji įvyks ir mes turime rūpintis savo energetika kaip ES sistemos energetikos dalimi, o ne kaip kažkokios nesuprantamos sąjungos, kurios vis dar esame būdami BRELL dalimi ir suteikdami galimybę priešiškai valstybei valdyti mūsų energetikos sistemos dažnį“, – žurnalistams kalbėjo I. Šimonytė.
„Džiaugiuosi, kad Vyriausybė labai ramia sąžine baigdama kadenciją galės pasakyti, kad ji padarė viską, kad atsijungimas nuo BRELL būtų faktas, kad jis įvyks 2025 metais, ir kad procesai, kurie buvo padaryti yra negrįžtami“, – pridūrė ji.
Energetikos ministras Dainius Kreivys tvirtino, kad paleidus šį sinchroninį kompensatorių ir atsijungus nuo BRELL, Lietuva galės laisvai didinti savo atsinaujinančios energetikos apimtis.
„Kiekvienas šis įrenginys leis mums pajungti vis didesnį kiekį atsinaujinančios energetikos – tai reiškia, kad turėsime vis daugiau energetinės nepriklausomybės ir vis daugiau geresnių kainų mūsų žmonėms ir mūsų verslams“, – teigė D. Kreivys.
Projektas kainavo 96,28 mln. eurų, iš jų 75 proc. finansavo ES.
ELTA primena, kad tiek Lietuvos, Latvijos ir Estijos politiniai lyderiai, tiek šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai yra sutarę, jog nuo rusiškos IPS/UPS sistemos – vadinamojo BRELL žiedo – atsijungs 2025 metų vasarį.
Tam, kad sinchronizacija įvyktų jau po metų, valstybės iki šių metų rugpjūčio 7 dienos privalėjo pranešti, jog nebepratęs BRELL sutarties. To nepadarius likus pusmečiui iki planuojamo atsijungimo datos, sutartis būtų buvusi automatiškai pratęsta.
Ruošiantis sinchronizacijai, Lietuvoje ruošiami 3 sinchroniniai kompensatoriai, įrengiamos naujos elektros perdavimo linijos, skirstyklos, atnaujinamos pastotės, atliekami kiti darbai. Ministro Dainiaus Kreivio teigimu, Alytuje šis įrenginys pradės veikti mėnesio bėgyje, o paskutinis – Vilniaus rajono sinchroninis kompensatorius – kitą pavasarį.
„Alytaus kompensatorius bus paleistas mėnesio bėgyje, o antrąjį paleisime pavasarį. Estai sinchronizacijos momentu bus paleidę tris, latviai vieną, o mes – du, ko sistemai yra daugiau negu reikia“, – žurnalistams sakė D. Kreivys.
Sinchroninis kompensatorius – tai prie elektros perdavimo tinklo prijungtas galingas, didelės masės besisukantis elektrinis variklis, galintis kaupti sukimosi energiją ir esant reikalui būti panaudotas generatoriaus režimu. Jis padeda stabilizuoti elektros sistemos dažnį ir padidina tinklo dinaminį stabilumą: sumažina įtampos kryčius trumpųjų jungimų metu, užtikrina inerciją, kompensuoja reaktyviąją galią.
