Pranešime spaudai rašoma, kad anot Lenkijos pieno rūmų direktorės Agnieszkos Maliszewskos, lenkiški pieno produktai gali būti šiek tiek pigesni nei kiti produktai iš Vakarų Europos, bet ne kokybės sąskaita.
„Netolygų kainų pasiskirstymą prekybos vietose galima paaiškinti tuo, kad mūsų pieno produktų perdirbimo ir gamybos sąnaudos yra mažesnės, palyginti su kitomis šalimis, dėl mažesnių energijos kaštų ir pigesnės darbo jėgos. Mes turime vienus iš moderniausių ūkių Europoje, esame išsaugoję švarią, neužterštą aplinką, todėl galime pasiūlyti labai aukštos kokybės produkciją ir išlaikyti gerą kainos santykį“, – cituojama A. Maliszewska pranešime spaudai.
Lietuviai teikia pirmenybę lietuviškai produkcijai
Iki šiol lietuviai pirmenybę teikė lietuviškiems pieno produktams, nepaisant aukštesnės jų kainos. Parduotuvių tinklo „Maxima“ komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė pasakoja, kad lenkiški pieno produktai gali būti pigesni nuo kelių iki keliolikos procentų.
„Pardavimus lemia pats vartotojas ir jo pasirinkimas. Jis vertina kilmės šalį, kainą. Lietuviškas vartotojas kol kas pasiryžęs šiek tiek daugiau sumokėti vien dėl to, kad produktas pagamintas jo gimtajame krašte. Ar pildysime savo asortimentą, svarstysime, kai gausime daugiau pasiūlymų iš tų didžiųjų Lenkijos perdirbėjų su kuriais dabar bendradarbiaujame. Bet taip, kad lenkiška produkcija užpildys mūsų parduotuves – mažai tikėtina“, – įvertina R. Saulytė.
Parduotuvių tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Bertą Čaikauskaitė taip pat pritaria, kad tokius produktus kaip duona ir pienas, lietuviai linkę rinktis pagamintus čia. Vis dėlto, matyti, kad lenkiška produkcija randa savo vartotojus ir Lietuvoje.
„Lyginat praeitų metų pradžią su šių metų pradžią matyti, kad lenkiškų produktų paklausa yra išaugusi 10 proc. Dažniausiai žmonės renkasi grūdėtą varškę, jogurtus, tepius riebalų mišinius. Pienas populiaresnis lietuviškas. Viskas priklausys nuo to, ką jie (Lenkijos pienininkai – tv3.lt) siūlys ir kiek siūlys. Kaina neturėtų tikrai padaryti didžiulės įtakos, nes svarbu ir kokybė. Dėl to lietuviai labiau linkę palaikyti lietuvių gamintojus“, – mano B. Čaikauskaitė.
Ar atpigs lietuviška produkcija?
„Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius pripažįsta, kad naujų žaidėjų atėjimas į rinką didins konkurenciją. Dėl to teks stebėti rinką ir reaguoti.
„Kadangi konferencija buvo tik šiandien, tai stebėsime, kokia bus užsakyta nauja produkcija, matysim veiksmus ir priimsim sprendimus. Mūsų sienos, mūsų valstybė – mes privalome puoselėti lietuvišką produkciją. Nereaguoti negalima ir tai tikrai normali natūrali konkurencija. Mes taip pat einame į kitas šalis, įskaitant tą pačią Lenkiją“ , – tv3.lt portalui sako G. Bertašius.
Anot jo, nors lojalių pirkėjų ir yra, bet ateinant plečiantis rinkai, visada iškeliami nauji iššūkiai, kuriuos reikia vertinti. Taip pat pripažįsta, kad yra tokių vertinimų, jog jų produkcija tikrai ne visa tokios pat kokybės kaip lietuviška.
Išplatintame pranešime spaudai rašoma, kad kokybės atžvilgiu lenkiškas produktas iš esmės nesiskiria nuo lietuviško. Tad jei 82 proc. riebumo tiek lenkiškas, tiek lietuviškas sviestas yra identiškas ir skiriasi tik jo kaina, vartotojas pasirinks tą, kuris yra pigesnis.
„Pirkėjas viską skaičiuoja. Jei šiandien įvežtinių lenkiškų produktų į Lietuvą kaina būtų tik truputį didesnė nei pačioje Lenkijoje, tai niekas į Lenkiją daugiau nevažiuotų – viskas būtų perkama čia. Visgi, Lenkijoje pridėtinės vertės mokestis yra 7 procentai, o pas mus – 21, todėl pirkti Lenkijoje yra pigiau. Bet jei šis mokestis taps žemas ir kainos bus beveik vienodos, žmonės nebevažiuos į Lenkiją, kadangi neapsimokės pati kelionė“, – konferencijos metu sakė A. Stančikas.
Lenkai ruošiasi pasiūlyti naują asortimentą skirtą tik vaikams, aktyviai sportuojantiems bus siūlomi pieno gėrimai, taip pat pristatyti įvairesnių skonių jogurtai, nedideli sūreliai.
A. Maliszewska teigia, kad nepriklausomai nuo produkcijos šalies gamintojos, visi rinkoje esantys pieno produktai privalo būti saugūs ir kokybiški. Europos Sąjungoje yra taikoma bendros rinkos politika, todėl visiems bet kurioje ES valstybėje gaminamiems pieno produktams saugos reikalavimai yra vienodi.
„Pieno produktų ne tik sauga, bet ir kokybė tiesiogiai priklauso nuo jų gamybai gaunamos pieno žaliavos. Laimi tie gamintojai, kurių nuolatiniai pieno tiekėjai turi aukštą pieno gamybos technologiją, investuoja ne tik į gamybos procesų tobulinimą, bet ir į aukštos kokybės pieno žaliavos gamintojų paieškas“, – sakė Lenkijos pieno rūmų vadovė.
Kuomet tiksliai pasirodys nauja produkcija – neatskleidžiama. Vyksta derybos su verslininkais, susitarus, naują asortimentą galime išvysti ir rytoj.
Pernai į Baltijos šalis lenkiškos pieno produkcijos buvo eksportuota už 81,06 mln. eur, o eksportas į Lietuvą padidėjo 7 procentais. Prognozuojama, kad ateityje pardavimai dėl didesnio pasirinkimo ir konkurencingos kainos toliau kils.
