„Pašalpų emigrantų“ gerovė
Lietuvoje emigracija dėl jos masto jau vadinama tautos tragedija. Ne vienas dėl to kaltina tiek valdžią, tiek ES. Tačiau ne visada pagalvojama, kad emigruojantieji važiuoja ne juodo darbo už kelis svarus dirbti ar mokytis, bet paprasčiausiai parazituoti naudojantis kitos šalies socialine sistema. Anksčiau apie tai garsiai nebuvo kalbama, o dabar nacionalinėje žiniasklaidoje mirgėte mirga pasakojimai, kuriuose vadinamieji pašalpų emigrantai tokiais savo „pasiekimais“ didžiuojasi.
Prieš kelias dienas žiniasklaidoje pasirodė straipsnis „Vieniša mama Anglijoje: aš juos apgavau“, kuriame lietuvė Ieva atvirai pasakoja, kaip, apgavusi Didžiosios Britanijos sistemą, naudojasi didžiulėmis pašalpomis bei lengvatomis.
„Būdama nėščia ir be vyro Lietuvoje supratau, kad nesugebėsiu jo užauginti. Dar gerokai prieš gimdymą atvykau čia, susitvarkiau gyventi reikalingus dokumentus, užsiregistravau pas gydytojus, trumpai tariant, apgavau, kad gyvenu čia. Pranešiau, kad gimdysiu Lietuvoje, ir išvykau. Sūnui sustiprėjus grįžome čia, kur draugės padedama susitvarkiau reikiamus dokumentus dėl pašalpų. Žinoma, tai užtruko, o vaiką auginau viena, tad buvo labai sunkus metas, bet žinojau, kad gaudama visas pašalpas galėsiu nedirbti ir pati auginti vaiką nebadaudama“, – „Tiesos“ žurnalistei Sigitai Limontaitei atviravo lietuvė.
Nurodymai iš Briuselio
Europos Komisija šią savaitę paskelbė įprastinės gyvenamosios vietos patikros praktines gaires, kurios turėtų padėti šalims narėms taikyti ES taisykles dėl gyventi į kitą valstybę narę persikėlusių ES piliečių apsaugos koordinavimo. Tai vadovas valstybinėms institucijoms, darbdaviams ir ES piliečiams. Jis padės nustatyti, kurios valstybės narės socialinės apsaugos teisės aktai bus taikomi kiekvienu atveju. Pasak už užimtumą, socialinius reikalus ir įtraukti atsakingo Europos Komisijos nario László Andoraso, pagrindinis tokio vadovo tikslas – kovoti su piktnaudžiavimu kitų ES šalių socialinės paramos sistemomis.
„ES teisėje yra patikimų apsaugos priemonių, užtikrinančių, kad žmonės nepiktnaudžiautų kitų ES šalių socialinės paramos sistemomis. Gairės padės valstybių narių valdžios institucijoms praktiškai taikyti su įprastine gyvenamąja vieta susijusias apsaugos priemones. Šis dokumentas – vienas iš Komisijos šiuo metu vykdomų veiksmų, kuriais sudaromos geresnės sąlygos laisvam asmenų judėjimui visoje ES“, – teigė L. Andorasas.
Gairėse išaiškinamos tokios esminės sąvokos kaip „įprastinė gyvenamoji vieta“, „laikinoji gyvenamoji vieta“ ir „buvimas“ – jos leis nustatyti, kuri valstybė narė privalo mokėti socialinės apsaugos išmokas ES piliečiams, persikėlusiems į kitą valstybę narę. ES teisė nurodo, kad asmuo gali turėti tik vieną įprastinę gyvenamąją vietą, todėl už socialinės apsaugos išmokas piliečiui taip pat atsakinga tik viena valstybė narė.
Gairėse nurodomi konkretūs kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant asmens įprastinę gyvenamąją vietą, kaip antai:
- jo šeiminė padėtis ir giminystės ryšiai;
- buvimo atitinkamoje valstybėje narėje trukmė ir nenutrūkstamumas;
- darbinės veiklos specifika (visų pirma vieta, kurioje tokia veikla įprastai vykdoma, veiklos pastovumas ir darbo sutarties galiojimo laikotarpis);
- nemokamos veiklos vykdymas;
- studentų atveju – jų pajamų šaltinis;
- tai, ar asmens būstas yra nuolatinis;
- valstybė narė, kurioje asmuo moka mokesčius;
- persikėlimo priežastys;
- įvertinus visas aplinkybes nustatomi asmens ketinimai, kuriuos patvirtina faktiniai įrodymai.
Prireikus gali būti atsižvelgiama ir į kitus faktus.
Gairių sėkmė – negarantuota
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė portalui Balsas.lt sakė, kad vadinamųjų pašalpų emigrantų padėtis turėtų keistis.
„Šios gairės nukreiptos prieš tuos piktnaudžiautojus, kurie vadinami socialinių pašalpų migrantais. Jų situacija gali pasikeisti, nes dabar reikės faktinių įrodymų, kad čia gyveni, kad tau priklauso valstybės išmoka. Žinoma, viskas labai priklausys nuo to, kokia bus praktika, kiek iš tikro visos numatytos gairės bus taikomos. Tikimybė, kad sugriežtinus tikrinimą ir padidinus reikalingų dokumentų skaičių piktnaudžiautojų sumažės, yra“, – aiškino specialistė.
Tačiau pašalpų netekusių imigrantų sugrįžimo A. Sipavičienė neprognozavo: „Visuomet galima rasti spragų. Tie, kurie piktnaudžiauja socialine sistema, yra atpratę dirbti.“
Tikėtina, kad įsigaliojusi naujoji tvarka padės valdyti tokių fiktyviai kitoje šalyje gyvenančių asmenų srautą. Nors bandantis sistema pasinaudoti asmuo atitiks vieną ar kelis reikalavimus iš sąrašo, bus didesnė tikimybė, kad jis paklius į biurokratines pinkles – neatitikus vieno punkto neišduodami atitinkami dokumentai, leidžiantys gauti pašalpas. Didėjant reikalavimų ir prašomų dokumentų kiekiui, taip pat bus reikalingos kur kas geresnės kalbos žinios.
Įsiteikimas Jungtinei Karalystei?
Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas 2013 metų pabaigoje ėmė atvirai kritikuoti vieną pagrindinių ES piliečių teisių – galimybę laisvai judėti ES teritorijoje. Pasak politiko, ji turi būti apribota. To priežastis – kelis kartus greičiau nei planuota augantis migrantų kiekis šalyje ir atvykėlių naudojimasis socialine sistema. Jungtinės Karalystės atstovai baiminasi, kad rumunų ir bulgarų antplūdis gali nulemti dar didesnį jų gerovės valstybės išnaudojimą.
Nors ES šalių narių politikai, įskaitant Lietuvos premjerą Algirdą Butkevičių, nesutinka su D. Camerono nuomone kaip nors riboti laisvą žmonių judėjimą ES, Komisijos paskelbtos gairės turėtų sukurti papildomų socialinės sistemos saugiklių. Panašu, kad ES, tikėdamasi užtikrinti Jungtinės Karalystės dalyvavimą įvairių Sąjungos politikų kompromiso ieškojimo procese, suskubo ieškoti priemonių, kaip nuraminti ES galingiausiųjų trijulei priklausančią šalį narę.
