Neapsikentę, kad Kauno centrinio pašto rūmų sienos „kasdieną nyksta apleistos ir vienos“, kauniečiai renkasi aptarti šio modernizmo architektūros pastato likimo.
„Susirinko tie, kuriems širdį skauda ir kurie nenori to formalaus ministerinio mąstymo ir meriško mąstymo, kuris net neatėjo, nes maždaug Kaunas tvarkosi, o net apsišluoti nesugeba“, – kalbėjo dėstytojas Liudas Mažylis.
Kauniečių kantrybė trūko, kai pro centrinio pašto sienas viduržiemyje ėmė veržtis vanduo. Vandentiekio avarijų būta dviejų. Pirmą kartą trūko vamzdžiai ir vanduo spaudžiant speigui kaipmat nuo atbrailų nukaro varvekliais. Kauniečiai pakraupo. „Tai ne trūko vamzdžiai, tai verkia tas pastatas, kad mes jo nebylų šauksmą išgirstumėm, o ar išgirsim priklausys nuo kiekvieno iš mūsų“, – sakė architektas Linas Tuleikis.
Kauniečiai svarsto, kad galbūt vamzdžiai galėjo sprogti dėl nepakankamo šildymo. Direktorė sako, kad šildymas tik po avarijos buvo sustabdytas.
„Siekiant dėl oro sąlygų nepakenkti, tai laikinai tikrai buvo kurį laiką šildymas sustabdytas, juolab, kad ir sistemos mūsų nebegali būti šildomos šiuo metu. Mano žiniomis minimalaus šildymo lygis buvo palaikomas“, – sakė Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė.
Tarsi to būtų maža, po savaitės testuojant vamzdžius vanduo vėl kliokė pro sienas. O įtrūkimai ir nusilupę dažai rodo, kad pastatas seniai nematęs remonto. Paveldosaugininkus tokia pozicija stebina.
„Toks užburtas ratas kaip šuo ant šieno, nei patys tvarkosi, nei parduoda. Užtikrino mus, kad į fasadus tikrai neinvestuos, nes valdyba neleidžia, nes mes efektyvinamės. Tai elgiasi neatsakingai“, – piktinosi Kultūros paveldo departamento Kauno sk. vedėjas arba paveldosaugininkas Svaigedas Stoškus.
Kauniečiams vis labiau bruzdant, Lietuvos pašto vadovai skuba teikti siūlymus valdybai.
„Senieji gražieji pastatai yra pernelyg dideli ir visiškai nereikalingi tokioms apimtims pašto veiklai, ir dėl tos priežasties įsivertindami mūsų poreikį turtui, mes, ieškodami efektyviausių sprendimų, būtent ir siūlome patys valdybai priimti sprendimus dėl tam tikrų pastatų pardavimo“, – kalbėjo A. Sungailienė.
Susisiekimo ministerija pritaria, kad reikėtų parduoti milijonus galinčius kainuoti statinius, tačiau valdyba ryžtingo sprendimo dar nepriėmė.
„Mes girdime labai stiprų skatinimą greičiau parduoti tuos pastatus, gal yra tikrai Kaune norinčių ir galinčių tuos pastatus sutvarkyti, valdyti. Lietuvos pašto valdyba yra padariusi pertrauką dėl sprendimo priėmimo ar tą pastatą parduoti, ar ką su juo daryti“, – anksčiau yra sakęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Tokių Lietuvos paštui priklausančių pastatų, kurie nenaudojami, yra apie šimtą, kai kuriuos parduoti bandoma ne pirmą kartą, deja, nesėkmingai. Susisiekimo ministerija mano, kad gautas lėšas bus geriau skirti darbuotojams.
O štai kauniečiai architektai sako, kad ne vien apie skubotą pardavimą reikia kalbėti, bet būtina nubrėžti gaires – kas turi būti išsaugota, ir kas šiame pastate būtų draudžiama.
„Kaip Karo muziejus, Čiurlionio muziejus, tai tokios prabos pastatas ir jame tikrai neturėtų arba būtų blogai, jeigu įsikurdintų, kaip vienas kolega pasakė „komunalka“, na, tokia suneštinis smulkių funkcijėlių turgelis“, – svarstė architektas Audrys Karalius.
„Ne tik kad turi būti išsaugota visa jo vertė, architektūrinė ir erdvės, bet ir funkcija turėtų būti pagal mane aukšto statuso, kadangi paštas buvo strateginis Lietuvos objektas, ta funkcija“, – antrino architektas Rimvydas Palys.
Prieš 87 metus pagal Felikso Vizbaro projektą statyti šie pašto rūmai vienas svarbiausių tarpukario Kauną reprezentuojančių statinių. Tad aplaidus požiūris į statinio išsaugojimą gali sutrukdyti Kauno siekiui tarpukario modernistinę architektūrą įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą
Susirūpinę unikalaus statinio likimu kauniečiai parengė peticiją „Už Kauno centrinio pašto išsaugojimą“, ją pasirašė beveik trys tūkstančiai žmonių. Beje, kultūros ministras pareiškė, kad „Lietuvos paštas“ galėtų kreiptis į jo vadovaujamą ministeriją ir prašyti pinigų iš paveldo objektams skirtų lėšų.
