„Kol kas žiūrint į portfelius ir turimus duomenis, nesimato, kad yra kažkokių rimtesnių atidėjimų ar skolų nesumokėjimų palyginti su ilgesnėmis tendencijomis. (...) Tas procentas, dalis tų paskolų, kurios atidedamos ar nesumokamos, kol kas reikšmingiau neauga“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė centinio banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas.
Tačiau jis pabrėžė, kad Europos Centriniam Bankui (ECB) dar padidinus bazines palūkanų normas, didės ir bankų paskolų palūkanos.
„Svarbūs ne tik Europos Centinio Banko, bet ir komercinių bankų veiksmai. Nes kinta ne tik palūkanų norma, bet ir bankų užsidedama marža. Gali būti taip, kad vengdami rizikos gali tą maržą bankai pasididinti labiau naujoms paskoloms ir sakyti, kad tarptautinė aplinka yra neapibrėžta, kad ekonomikos augimas lėtėja ir todėl atsiranda didesnė rizika, kad naujos prisiimtos paskolos bus neveiksnios ir nemokios“, – komitete tvirtino LB atstovas.
ECB pernai kelis kartus didino bazines palūkanų normas, o tai turėjo įtakos ir „Euribor“ palūkanų normai, nuo kurios priklauso būsto ir kitų paskolų įmokos. Sausio pirmosios savaitės duomenimis, trijų mėnesių „Euribor“ siekė 2,33 proc., 6 mėnesių – 2,88 proc., o 12 mėnesių – 3,32 procento.
