„iš virš 300 liks vienetai tų, kur neturės galimybių atsitraukti arba parduoti savo verslo, nes niekas nenorės eiti į Rusiją ir įsigyti jų verslo“, – LRT radijui antradienį sakė A. Laurinaitis.
„Dauguma Lietuvos verslo, nelaukiant oficialių pozicijų, nenori kolaboruoti ir dirbti su agresoriumi ar agresoriaus šalyje ir verslas pasitraukia pagrindinės įmonės arba tos, kurios gali pasitraukti, jos vienareikšmiškai pasitrauks“, – kalbėjo jis.
Šiuo metu pagrindinis importas iš Rusijos yra mineraliniai produktai, mediena ir energetiniai resursai, daugiausiai dujos. A. Laurinaitis sako, kad verslo atstovai Europoje svarsto, kaip būtų galima užsitikrinti energetinių resursų importą arba gavimą išeliminavus Rusiją.
„Kai tas klausimas bus aiškesnis arba šalys narės turės galimybę apsirūpinti, tai atsijungimas nuo SWIFT arba eksporto ir importo sumažinimas iki nulio Lietuvai turės įtakos, bet tik trumpalaikės“, – sakė A. Laurinaitis.
„Yra galimybių apsirūpinti žaliavine nafta ir iš kitų šaltinių, ne tik iš Rusijos. Yra kai kurie klausimai, imant kitą rūšį dėl technologijų, bet viskas padaroma. Mūsų verslas sako suprantantis, kad turės sunkumų, bet jie natūralūs arba mes privalome juos priimti, kad parodytume savo poziciją“, – kalbėjo jis.
A. Laurinaitis pažymėjo, jog lietuviško verslo interesų Rusijoje mažėjimas prasidėjo po 2014 metų Krymo okupacijos. Nuo to laiko lietuviškas verslas pradėjo diversifikuoti rinkas ir išeidinėti iš Rusijos rinkos.