Darbo kodekse numatyta, kad atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos.
Kitaip tariant, jeigu būtų pateiktas prašymas suteikti atostogas nuo lapkričio 1 d. iki lapkričio7 d., darbdavys turėtų pasitikslinti, ar norite atostogauti 3 ar 5 darbo dienas. Jeigu 5, tai į darbą jums reikėtų grįžti lapkričio 10 d., mat lapkričio 1 d. ir lapkričio 2 d., kaip ir savaitgalio dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos.
Beje, kitais metais lapkričio 1 ir 2 d. bus antradienis – trečiadienis.
Kada mokamas dvigubas ar didesnis atlyginimas
Vis dėlto yra tokių gamybos ir aptarnavimo sektorių, kur darbas negali sustoti net ir šventinėmis dienomis. Valstybinė darbo inspekcija primena, kai kurias svarbias taisykles dėl darbo švenčių dienomis.
Darbo kodekse numatyta, kad švenčių dieną dirbama tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos gali būti skiriamos budėti, dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis ir siunčiamos į komandiruotes tik su jų sutikimu. Pagal šią nuostatą taikoma išimtis, t. y. net ir dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą (t. y. pamaininis darbas) reikalingas nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos sutikimas dirbti šventinę dieną.
Už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
Už viršvalandinį darbą švenčių dieną – mokamas ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Darbuotojo prašymu, darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padaugintas nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko.
Darbuotojo ir darbdavio vienų kitiems perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Sutikimo forma konkrečiai neapibrėžta, todėl sutikimas gali būti išreiškiamas laisvos formos dokumente.
Švenčių dienos
Paprastai nedirbama šiomis švenčių dienomis:
sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną;
vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;
kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną;
sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis;
gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną;
pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną;
pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną;
birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną;
liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną;
rugpjūčio 15-ąją – Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną);
lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną;
lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną;
gruodžio 24-ąją – Kūčių dieną;
gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis.
Šiemet Kalėdos bus šeštadienį ir sekmadienį, o pirmoji kitų metų diena – šeštadienį.
