Ne per seniausiai Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas atskleidė pasaulinio masto mokesčių vengimo tinklą, į kurį buvo įsivėlusios tarptautinės bendrovės. Netrukus buhalterinės magijos žabojimas tapo vienu iš Europos Komisijos (EK) prioritetų. Bent jau teoriškai. Europos parlamento finansų ekspertas Svenas Giegoldas iš Žaliųjų partijos sako, kad praktiškai Briuselis pasuko priešinga kryptimi ir į euro zoną įsileido dar vieną mokestinį rojų.
Latvijoje pelno mokesčio tarifas siekia 15 proc. ir gerokai nusileidžia ES vidurkiui – 23,5 proc. Euro zonoje mažesni pelno mokesčio tarifai galioja tik Airijoje ir Kipre – po 12,5 proc. Tačiau Latvijos pranašumas – bankai. Airijos ir Kipro bankinės sistemos patyrė didžiulį sukrėtimą, abi šalys buvo priverstos kreiptis pagalbos į tarptautinius kreditorius. Tuo tarpu Latvijos bankai, nepaisant kai kurių netekčių, išvengė tokios nuožmios griūties.
Savo valandos Latvijoje sulaukė kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, kurios valdo kitų įmonių akcijas. Nuo 2013 metų pradžios buvo panaikinti mokesčiai tokių bendrovių užsienyje iš dividendų ir akcijų pardavimo gautam pelnui. Minėto pelno perkėlimas į užsienį taip pat nėra apmokestinamas. Nuo 2014 metų mokestinė našta holdingo bendrovėms bus sumažinta dar labiau. Pastarosios išvengs su užsienio subjektais susijusių palūkanų ir licencijų apmokestinimo.
Tokios mokestinės struktūros leis pritraukti europiečių pinigus iš kitų Europos šalių ir pigiai nukreipti lėšas į Europą iš tokių mokestinių rojų kaip Kaimanų salos. „Der Spiegel“ teigimu, Latvija sukurs dar patrauklesnę ir pigesnę aplinką tokiems pervedimams nei Airija, Kipras, Malta ar Nyderlandai.
Mokestinio teisingumo tinklo analitikas Markusas Meinzeris vadina Latviją varguolių Liuksemburgu.
Nerimą kelia ir tai, kad Latvija siūlo ne tik galimybę teisėtais būdais susimažinti mokestinę naštą.
Europos Tarybos padalinio „Moneyval“, atsakingo už kovą su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, teigimu, nepaisant kai kurių formalių teisės aktų pakeitimų, Latvijoje vis dar egzistuoja įstatymo spragos, kurios suteikia galimybę užsiimti neteisėta veikla. Anot „Moneyval“ ataskaitos, Latvija vis dar stokoja tinkamos priežiūros ir ne visada užtikrina, kad būtų laikomasi nustatytų reikalavimų.
Tokių spragų dėka vykdoma neteisėta veikla retkarčiais iškyla į viešumą. 2012 metų balandį Jungtinių Tautų saugumo taryba pareiškė, kad tuometinis Latvijos bankas „Parex“ padėjo Dramblio Kaulo kariuomenės atstovams išvengti tarptautinių sankcijų.
Šių metų birželį kitas Latvijos bankas gavo 191 tūkst. eurų baudą už pagalbą plaunant milijonus dolerių, kurie galimai buvo pavogti iš Rusijos vyriausybės.
Latvijos rinka vilioja klientus iš Rusijos ir buvusių Sovietų Sąjungos respublikų. Daugelis šių šalių bendrovių ir privačių asmenų mielai laiko pinigus ES šalyje, nes nepasitiki kleptokratinėmis savo valstybėmis.
Kitus skatina nusikalstami motyvai. Latviją ir Rusiją sieja glaudūs ryšiai. Kas antras Rygos gyventojas yra rusų kilmės. Rygą su Rusijos sostine jungia septyni lėktuvų skrydžiai per dieną. Daugelis latvių moką rusų kalbą ir suvokia Rusijos gyventojų mentalitetą.
Teisininkės Tatjanos Lutinskos teigimu, Latvia nuo pat nepriklasuomybės atgavimo nuolatos plėtė regioninio bankininkystės centro statusą ir viliojo klientus iš buvusios Sovietų Sąjungos.
Anot jos, sumažinti mokesčių tarifai ir narystė euro zonoje dar labiau sustiprins Latvijos patrauklumą.
„Sulaukiame daugybės užklausimų iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Kazackstano, nes daugelis domisi galimybe perkelti savo lėšas iš Kipro į Latviją“, - sako T. Lutinska.
Kiprą gaubianti nežinia skatina kurti naujas strategijas. Kipre veikianti lengvatinė mokesčių agentūra „Privacy Management Group“ gegužės pabaigoje paskelbė akciją ir siūlė specialias sąlygas tiems klientams, kurie nutartų atsidaryti savo sąskaitą Latvijoje. Maždaug tuo pat metu Nikosija, siekdama išvengti kapitalo nutekėjimo, buvo priversta dvylikai dienų uždaryti šalies bankus.
Kol kas Latvijos finansų sistema nekelia didesnių rūpesčių. Bankų turtas siekia vos 128 proc. šalies BVP. Tuo tarpu ES vidurkis pakilo net iki 359 proc.
Tačiau narystė euro zonoje ir mokestinės lengvatos gali greitai pakoreguoti šią padėtį. Pastaraisias metais nuosekliai augo Latvijos, kaip mokesčių rojaus šalies statusas. Banko „Rietumu“ valdytojas tikisi, kad per artimausius tris metus į Latviją pavyks pritraukti bent 10 proc. Kipro kapitalo.
Tuo tarpu ES birželio pradžioje teigiamai įvertino padėtį Latvijos finansų sistemoje. Savo ruožtu, Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis ramina ir sako, kad mokestiniai pakeitimai sustiprins šalies finansų sistemos konkurencingumą, tačiau neiškraipys rinkos ir nepaskatins masinio kapitalo srautų persiskirstymo. Anot jo, mokesčių sistemos pataisos neprieštarauja euro zonos stabilumo kriterijams.
Su premjeru nesutinka Europos parlamento Žaliųjų partijos atstovas S. Giegoldas, kurio teigimu Mastrichto kriterijai neturi nieko bendra su šiais mokestinias pakeitimas, todėl jie ir negali vieni kitiems prieštarauti. Anot jo, šiuo metu galioja įdinga tvarka, nes plečiant euro zoną yra atsižvelgiama tik į infliaciją ir viešųjų finansų būklę.
S. Giegoldo įsitikinimu pretendentėms taikomas kriterijų ir reikalavimų sąrašas turėtų būti išplėstas, tačiau naivu tikėtis, kad greitu metu tokie pokyčiai būtų įgyvendinti. Liuksemburgas, kuris buvo vienas iš euro zonos kūrėjų, nuosekliai gina savo išskirtinę finansų sistemą, ir kol tokios šalys nepakeis savo pozicijos, tol euro zona priims į draugiją naujus mokesčių rojus, o pastarieji į stabilumų nepasižyminčią monetarinę sąjungą su savimi atsineš dar daugiau rizikos.
