„Palauksime tokių susitarimų efekto ir matysime, ar verta tai kartoti Lietuvoje“, – antradienį Vyriausybėje žurnalistams sakė jis, paklaustas, ar Lietuva neseks Latvijos pavyzdžiu.
G. Paluckas priminė, kad jo iniciatyva sudaryta Maisto taryba, kuri „užsiima kainų grandinės skaidrinimu“ ir aiškinasi maisto kainų struktūrą.
„Manau, kad tai padidins šiek tiek pasitikėjimą arba bent jau aiškiai atsakomybę suformuos dėl augančių kainų tuose sektoriuose, kas tai daro – dažnai ginčijamės, ar tai ūkininkai, ar perdirbėjai, ar prekybininkai – ir po to, nuo to atsispyrę galėsime spręsti, ar galime pasiekti kokį nors susitarimą. (Su prekybininkais – BNS), jeigu tai daro prekybininkai, ar su perdirbėjais, galbūt atkreipti dėmesį, kas didina pirminę žemės ūkio gamybos kaštus ir kitus dalykus“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Latvija pasirašė susitarimą
Latvijoje pasirašytas memorandumas numato tris maisto kainų ribojimo kryptis: mažų kainų prekių krepšelio nustatymą, kainų palyginimo priemones, prekybos vietinės kilmės produktais skatinimą.
Tuo metu Lietuvos Vyriausybė yra sudariusi Maisto tarybą, kurioje dirba 27 nariai – ministerijų, Vyriausybės, žemdirbių, perdirbėjų, prekybininkų, universitetų, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai.
Jai pavesta stebėti maisto kainų pokyčius bei teikti pasiūlymus, kaip jas sumažinti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
