Danų valdoma „Baltijos“ laivų statykla, kaip ir estų turima „Vakarų laivų gamykla“, šiuo metu Klaipėdos uoste sudaro laivų gamybos ir remonto verslo branduolį, kurį tarsi bitės korį aplipusios dešimtys kitų šio sektoriaus įmonių.
Koncernas „BLTR Group“ žinias iš „Vakarų laivų gamyklos“ apie jos finansinę ir gamybinę veiklą nuolat siunčia visuomenei.
O „Baltijos“ savininkė Danijos Odensės laivų statykla „Odense Steel Shipyard“ (OSS), priklausanti daugybės įvairių sričių įmonių tarptautinei grupei „AP Moller-Maersk“, padalinio Klaipėdoje įvaizdžiui tiek reikšmės neteikia. Gal ir dėl tos priežasties, kad „Baltija“ šiuo metu nestato laivų „iki rakto“. Iškilmingo laivų perdavimo užsakovams ceremonijos paprastai vyksta Danijoje ar kur nors kitur.
Pasikeitė specializacija
Lietuvių specializacija - „juodi darbai“. Tai laivų antstatų ir plieno blokų gamyba, tačiau ne bet kokiems, o patiems didžiausiems laivams pasaulyje.
Rugpjūtį „Baltija“ pradėjo įgyvendinti pakartotinį užsakymą - blokų statybą pačiam didžiausiam pasaulyje kruiziniam laivui „Genesis“, kuriame tilps 5000 keleivių. Tikimasi, kad šis plaukiojantis laivas-miestas pasaulį išvys jau 2009 metais.
Faktai
„Baltija“ Klaipėdai vertinga dėl savo istorijos: 1952 metais atidaryta seniausios uostamiestyje „Lindenau“ laivų statyklos bazėje, ji teritorijoje greta pilies liekanų per 50 metų pastatė šimtus įvairiausių laivų.
Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais, iki privatizavimo, kol įmonę perėmė vėliau žlugęs koncernas EBSW, Lietuvos jūrų laivininkystė užsakė „Baltijai“ pastatyti prekybos laivus „Vytautas“ ir „Gediminas“, korpusą keltui „Kaunas“.
1997 metais „Baltiją“ įsigijo danai. Klaipėdos įmonės užsakymų portfelis priklauso nuo OSS grupės poreikių. „Baltijos“ generalinio direktoriaus Viktoro Stulpino teigimu, tik 10 proc. užsakymų gaunama iš kitur.
OSS grupės grynoji apyvarta 2007 metais buvo 820 mln. eurų. Grynasis metų pelnas siekė 7,4 mln. eurų. Tiek daug tik dėl to, kad buvo parduotos kai kurios gamyklos.
„Baltijos“ laivų statyklos grynoji apyvarta 2007 metais sudarė beveik 46 mln. eurų (160 mln. litų). Tačiau grynasis metų pelnas - 10 tūkst. eurų (38 tūkst. litų).
Perspektyva neaiški
Praėjusiais metais OSS perdavė vietinės reikšmės vokiečių kompanijai „Hegemann group“ valdytą Rytų Vokietijos Štralzundo gamyklą. Iki tol OSS rūpesčiu „Baltijos“ laivų statykla gaudavo nemažai „Volkswerft Stralsund“ užsakymų, tačiau šiemet bendradarbiavimas nutrūko.
Tarp partnerių, nesusijusių su OSS grupe, yra Skandinavijos kontroliuojančioji kompanija „Aker Yards“, užsakiusi kruiziniam laivui „Genesis“ blokus. Šiuo metu vykstantis jos savininkų keitimasis irgi gali turėti pasekmių Klaipėdos įmonei.
Informacijos agentūros „Bloomberg“ duomenimis, Pietų Korėjos laivų statybos milžinė STX už maždaug pusantro milijardo, skaičiuojant litais, pasididino turimą kontroliuojančiosios kompanijos „Aker Yard“ kapitalo dalį - nuo anksčiau turėtų 40 iki 88,4 proc. ir nuo šių metų rugpjūčio 29 dienos perima jos valdymą. Planuojama, kad per rugsėjį vyksiantį akcininkų susirinkimą įmonės pavadinimas bus pakeistas į „STX Europe“.
„Kol kas STX nesikišo į „Aker Yards“ veiklą, bet ji turi gauti valdybos pritarimą visiems naujiems užsakymams. Manome, kad korėjiečiai norės išmokti statyti kruizinius laivus, o tam reikia ne tik didžiulės patirties, bet ir įvairių subrangovų infrastruktūros. Todėl mums dabar itin svarbu palaikyti su korėjiečiais gerus diplomatinius santykius. Kai Štralzundo laivų statykla buvo parduota, vokiečiai nusprendė patys statyti laivų antstatus. Tačiau viskas gali pasikeisti. Pavyzdžiui, „Volkswerft Stralsund“ anksčiau laivų angas užsakinėjo Loksoje, vienoje iš OSS grupės narių, o kai įmonė buvo parduota, nuspręsta šias angas gaminti Kinijoje, dabar ir vėl sugrįžo į Loksą“, - pasakojo V.Stulpinas.
Prognozuoti „Baltijos“ laivų statyklos 10 metų gamybinę perspektyvą, kuri itin domina Klaipėdos architektus dėl galimybės atlaisvinti dalį teritorijos visuomenės poreikiams, jis nesiryžo.
„Esant nestabiliai ekonomikos situacijai kalbėti apie ateities perspektyvas sunku. Lengvų ateinančių 10-ties metų nenumato nei viena pasaulio laivų statykla. Ilgalaikės prognozės šiuo metu neturėtų jokių realių įrodymų ir būtų paremtos vien spėjimu. Vos per 2-3 metus viskas gali pasikeisti“, - samprotavo „Baltijos“ laivų statyklos vadovas.
Darbo rankos brangsta
Ankstesniais metais „Baltija“ pelną skaičiuodavo milijonais litų, tačiau pernai pelningumas krito. Panaši tendencija vyrauja ir šiemet. Svarbiausias pelnus mažinantis veiksnys, pasak V.Stulpino, - brangstantys energijos ištekliai ir darbo rankos.
„Žmonės reikalauja atlyginimų, atitinkančių europinius standartus. Nors „Baltijoje“ uždarbiai kyla ir yra didesni nei šalies ir Klaipėdos vidurkis, varžytis su Europa kol kas negalime. „Baltijos“ situaciją apsunkina jos darbuotojų paklausa Vakarų Europoje. Statybininkai iš Vakarų į Lietuvą jau grįžta, bet tokių paklausių profesijų atstovų kaip suvirintojai vis dar laukiame išskėstomis rankomis. Dėl kiekvieno savo darbuotojo „Baltija“ privalo kovoti, žmogui pasiūlyti geresnes ar bent panašias kaip Vakarų Europoje darbo sąlygas. Todėl „Baltija“ jau trejus metus savo darbuotojams suteikia galimybę padirbėti užsienyje. Garantuota, kad išvykęs darbuotojas sugrįš. Tai naudingi abipusiai mainai: užsienio laivų statyklos gauna geriausių specialistų, o žmonėms suteikiama galimybė daugiau uždirbti. Dažniausiai darbuotojai išvyksta trims mėnesiams“, - kalbėjo V.Stulpinas.
Paklaustas, ar gali „Baltija“ būti parduota pagrindinės kompanijos OSS, kaip nutiko statyklai „Volkswerft Stralsund“, V.Stulpinas atsakė neigiamai.
„Štralzundo laivų statykla visada buvo savarankiška įmonė, kuri tik mažą dalį produkcijos gamino Odensei. Todėl šios laivų statyklos pardavimas Odensės laivų statyklos grupei nebuvo toks svarbus. 1998 metais įsigyti Štralzundo laivų statyklą buvo gerai apgalvotas, ekonomiškai naudingas žingsnis. Pigiai nupirkta laivų statykla greitai buvo pastatyta ant kojų, pradėjo gauti naujų pelningų užsakymų. Ji parduota gerokai brangiau. O „Baltijos“ parduoti Odensės laivų statykla negali.
„Baltija“ yra šios statyklos gamybos dalis. Mūsų gaminama produkcija yra aukštos kokybės už optimalią kainą. Tačiau jei kada nors Odensė vis dėlto žengtų tokį žingsnį ir „Baltiją“ parduotų - tai reikštų, kad ir ji pati uždaroma“, - neatmesdamas tolesnių Pietryčių Azijos ekspansijos į Skandinavų verslą žingsnių prognozavo V.Stulpinas.
„Baltija“ ketina ieškoti naujų partnerių. Nors laivų statybos rinka vis labiau užpildoma, Europa, įmonės vadovo teigimu, palaiko verslo stabilumą gamindama mažų serijų ir nestandartinius laivus.
Vida Bortelienė
