Maždaug trys ketvirtadaliai Lietuvoje veikiančių labdaros ir paramos fondų susitelkę ties sveikatos ir socialinės veiklos sferomis. Likusiems tenka rūpintis demokratijos plėtra, švietimu, vaikų ir jaunimo ugdymu.
Nuolatos Lietuvoje veikia apie 220 labdaros ir paramos fondų. Beveik pusė šių fondų savo veiklą vysto Vilniaus apskrityje, perpus mažiau - Kauno apskrityje. Likusiose apskrityse nuolat veikiančių labdaros ir paramos fondų skaičius siekia apie pusšimtį.
Nors daugiau nei pusė jų yra dalyvavę tarptautiniuose projektuose, tačiau savo veiklos jie nėra linkę eksportuoti į užsienį ir daugiausia orientuojasi ties šalies sveikatos ir socialinės gerovės rūpyba. „Atlikto tyrimo rezultatai atskleidžia, kad mažiausiai dėmesio labdaros ir paramos teikimu besirūpinančios organizacijos skiria jaunimo ir vaikų užimtumui, jų pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymui, bei švietimo sektoriui. Šios organizacijos yra linkusios susitelkti išskirtinai ties socialine rūpyba ir sveikatos sektoriumi“, - pastebi organizacijos „GDP| Gerų darbų partneriai“ vadovas Arnas Marcinkus.
Labdaros ir paramos fondai Lietuvoje steigiami skirtingais tikslais, turi skirtingus dalininkus, ir veiklą vykdo skirtingomis kryptimis, paramą jie taip pat pritraukia įvairiais būdais, kaip ir įvairiais būdais ją paskirsto. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvoje pastaruoju metu vis populiaresnis paramos pritraukimo būdas tampa specialiai šiuo tikslu kuriami ir parduodami specialūs produktai. Taip pat neatsiejama fondų veiklos dalis – paramos pritraukimas iš fizinių asmenų. Verslas fondų veikloje dalyvauja ir kaip partneris, ir kaip veiklos dalininkas, padėdamas įgyvendinti veiklas, kurios leistų pritraukti daugiau paramos.
„Lietuvoje veikiantys labdaros ir paramos fondai turi sukaupę pakankamai daug naudingos patirties. Ne vienerius metus veikiančios organizacijos orientuojasi į ilgalaikį bendradarbiavimą su savo veiklos partneriais, remiančiais fondus ne tik finansiškai, tačiau taip pat ir vystydami jų veiklas. Tuo tarpu naujų produktų kūrimas, kuris dar nėra pakankamai įsišaknijęs labdaros ir paramos organizacijų veikloje, galima sakyti, yra dar iki galo neatrasta ir neišnaudota niša, turinti pakankamai daug potencialo“, - atkreipia dėmesį A. Marcinkus.
Be šių paramos būdų, šalyje sėkmingai veikia paramos teikimo akcijos televizijoje, aukojimo portalai, paramos rinkimas trumposiomis SMS žinutėmis ar vykdant kitas lėšų pritraukimo akcijas.
Fondų ir programų, skirtų remti Lietuvos NVO projektus, analizė organizacijos „GDP| Gerų darbų partneriai“ užsakymu atlikta iš Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos finansuojamo projekto „Fondas 2.0“ lėšų.
