Iš ligoninių turi dingti kyšiai ir nelegalios priemokos, o mokamų paslaugų kainas pacientams diktuos pačios ligoninės. Tokias sveikatos sistemos pataisas svarstys Seimas.
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas savaitraščiui sakė, kad imtis veiksmų privertė gąsdinami tyrimo rezultatai: net 85 šalies gydymo įstaigose vyriausiųjų gydytojų įsakymais įtvirtinamos galimai neteisėtos priemokos. Patvirtinus pataisas medikai už pažeidimus atsakytų piniginėmis baudomis.
„Dabar bet kuriam dalykui kainą nustato ministras, nors paslaugų sąnaudos didelėse ir mažose įstaigose skiriasi. Matyti, kad pasenusiais sprendimais privertėme ne vieną gydymo įstaigą bankrutuoti arba prašyti priemokų iš pacientų, nes paslaugų kainos nepadengia sąnaudų“, – sakė parlamentaras.
Anot komiteto pirmininko, morališkai pasenusią kainodarą reikia liberalizuoti – mokamų paslaugų kainas leisti nustatyti pačioms gydymo įstaigoms derantis su steigėjais, savivaldybėmis. Seimo nario teigimu, kai kurios paslaugos būtų pigesnės.
„Jei bus priimtas šis įstatymas, žymiai sumažės priemokų, nes už paslaugas, apmokamas ligonių kasos, ypač pirminės priežiūros, ten nebus galima imti jokių priemokų, – sveikatos sistemos pataisų naudą aiškino A. Matulas. – Pacientas mažiau mokės, akivaizdu, kad jam bus geriau. Bus numatyta administracinė atsakomybė, manau, kad sumažės kyšininkavimas, o dėl leidimo pačioms įstaigoms nustatyti mokamų paslaugų kainas atsiras konkurencija.“
Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Dalis Vaiginas sakė, kad nauja tvarka tik dar labiau sujauktų kainų sistemą ir sukeltų pacientų nepasitenkinimą.
„Pačios gydymo įstaigos neturi potencialo kurti ir nusistatyti metodikas, jį galėtų turėti ministerija. Kaip ir steigėjo, savivaldybių, kainodara būtų sudėtinga“, – sakė D. Vaiginas.
Anot Ligoninių asociacijos vadovo, gydymo paslaugų kainas vis dėlto reikia perskaičiuoti, nes dabar galioja pataisytas 1996 metų kainynas. Reikia peržiūrėti ir mokamų paslaugų sąrašą, kad valstybė, negalinti apmokėti visų gydymo paslaugų, nustatytų, kurios iš jų yra būtinoji pagalba.
„Jei mums mokėtų realias kainas už paslaugas ir tos kainos reaguotų į rinkoje vykstančius pokyčius, galima manyti, kad viskas stotų į vietas. Bet dabar gauname apmokėjimą balais, netaikomą niekur kitur, – skaičiavo D. Vaiginas. – Pavyzdžiui, lito vertės prekei skiriama 89 centai, o stacionare gydomų pacientų balo vertė arti 70 centų. Jei mums tokiu būdu skaičiuojama paslaugos kaina, ji yra 20–30 proc. žemesnė už realią.“
Anksčiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Rūta Vainienė sakė, kad leidus gydymo įstaigoms nustatyti mokamų paslaugų kainas, jose ir patys pacientai turėtų daugiau teisių.
Taip pat siūloma leisti privačioms gydymo įstaigoms, nesudariusioms sutarčių su ligonių kasa, vykdyti prevencines programas. Anot A. Matulo, tada daugiau žmonių galėtų pasitikrinti, būtų panaudojami pinigai, skirti susirgimų prevencijai.
Gabija Sabaliauskaitė
