Šiuo metu vidutinis atlyginimas mokamas į rankas Lietuvoje siekia 600,8 Eur. Palyginus su ankstesniu ketvirčiu, užmokestis išaugo 2,9 proc. Žvelgiant į apskričių rodiklius matyti, kad vienintelėje Vilniaus apskr. atlyginimai didesni nei šalies vidurkis – 655,3 Eur neto atlyginimas.
Tačiau nagrinėjant atskiras savivaldybes didesni atlyginimai nei šalies vidurkis užfiksuojami šešiose jų: Kauno miesto – 605,9 Eur, Kėdainių r. – 610,7 Eur, Jonavos r. – 614,6 Eur, Visagino – 625,6 Eur, Klaipėdos miesto – 644,1 Eur, Vilniaus miesto – 672,0 Eur.
DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka komentuoja, kad iš dalies didesnis atlyginimas mokamas Visagine, Jonavoje bei Kėdainiuose dėl pramonės sektoriaus, įsikūrusių gamyklų. Tačiau didžiausią įtaką daro MMA kėlimas ir nedarbo lygis.
Be to, pasak jos, nereikėtų stebėtis, kad Klaipėdoje ar Visagine galima uždirbti daugiau nei Kaune. Nes pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP), kurį generuoja miestas vienam gyventojui, Kaunas atsilieka.
„Klaipėdos rodiklis būtų didesnis už Kauno, nes ten daug pridėtinės vertės generuoja uostas, o uoste dirba profesionalai, kurių atlyginimai didesni.Taip pat uostas pastaruoju metu dirba gan sėkmingai. Tai reiškia, kad ir darbų daugiau ir, tikėtina, kad atlyginimai auga tiek uoste, tiek įmonėse, kurios dirba su uostu. Natūralu, kad bendras vidutinis atlyginimas auga greičiau tuose miestuose, kur daugiau darbo ir kvalifikuotos darbo jėgos“, – sako ekonomistė.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis, neskaičiuojant individualiųjų įmonių, 2016 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo visose savivaldybėse, išskyrus Lazdijų ir Kėdainių. O štai labiausiai atlyginimai augo Ignalinos, Kretingos, Panevėžio, Varėnos ir Zarasų rajonų savivaldybėse.
Ekonomistė tvirtina, kad mažesniuose miesteliuose atlyginimų augimą matome dėl didinamo MMA. Lietuvos statistikos departamento teigimu, įtaką taip pat darė didesnė darbų apimtis ir didesnis darbo valandų skaičius. Be to, pastebima, kad atlyginimas į rankas augo labiau nei atlyginimas ant popieriaus. Tam įtakos turėjo nuo 2016 m. sausio 1 d. pasikeitusi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir padidintas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis.
„Šiemet dar matysime, kaip dėl MMA augs ir vidutiniai atlyginimai. Ekonominių stebuklų nėra – nematome aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų, tik paprasti administraciniai sprendimai. Tikimės, kad po rinkimų baigsis MMA politizavimas. Jau dabar pagal MMA ir vidutinės algos santykį lenkiame daugybę ES šalių ir tai tikrai nėra patrauklu“, – komentuoja J. Rojaka.
Ekonomistė taip pat pastebi, kad mažesniuose miesteliuose matomas atlyginimų augimas dėl to, kad dominuoja viena ar kelios įmonės. Didžioji dalis to miestelio gyventojų dirba vienoje gamykloje, viskas priklauso nuo gautų užsakymų.
„Jei žmogus dirbo prie užsakymo daugiau valandų, tai ir vidutinis atlyginimas auga dėl to. Vienas didesnis užsakymas baigiasi, tada eina atoslūgis ir, natūraliai vidutinis atlyginimas gali mažėti. Jei atlyginimas būtų perskaičiuotas pagal faktiškai išdirbtų valandų skaičių, tokių nuokrypių nepamatytume“, – sako J. Rojaka.
Mažiausi atlyginimai mokami Šalčininkų, Kalvarijos ir Vilkaviškio savivaldybėse. Atitinkamai 449,1 Eur, 452,3 Eur ir 463,3 Eur.
Lentelėje pateikiami 2015 metų ketvirto ketvirčio neto atlyginimai ir šių metų antro ketvirčio vidutinės algos mokamos į rankas.
Ekonomistė teigia, kad didesnis skirtumas tarp ketvirčių gali būti matomas dėl to, kad kai kurios įmonės metų gale išmoka bonusus.
„Gruodžio mėnesio pabaigoje labai dažnai darbo užmokestis yra didesnis, nes yra apskaitomos ir kartais išmokamos išmokos už nepanaudotas atostogas, už viršytas darbo valandas“, – sako J. Rojaka.
Nors dar šiais metais dėl MMA augimo bus fiksuojamas ir tolimesnis vidutinių atlyginimų augimas, ekonomistė teigia, kad vėliau nebebus tokio tipinio vidutinio atlyginimų kilimo mažesniuose miestuose.
„Matyt, kad darbo užmokestis labiausiai didės tuose miestuose, kur pritraukiama aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų ir, kur nedarbo lygis yra mažiausias. Pagal dabartines tendencijas tai – Vilnius, Klaipėda ir, matyt, kad artimiausioje ateityje Kaunas. Kalbant apie Visaginą reikėtų paminėti tai, kad vyksta užbaigimo etapas, kuris taipogi pritraukia tam tikrą dalį naujų darbuotojų aukštesniais atlyginimais, pavyzdžiui, auditorius“, – mano ekonomistė.
