„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis socialiame tinkle pasidalino įžvalgomis, kaip paneigti šį mitą.
„Šito grafiko esmė parodyti, kad Lietuva neišsiskiria iš kitų valstybių pagal tai, kokia BVP dalis tenka kapitalo savininkams. Dažnai girdime, kad neproporcingai didelė BVP dalis atitenka kapitalo savininkams, dėl to atlyginimai yra maži. Tai visiškas mitas pagrįstas klaidingomis prielaidomis. Faktai rodo, kad pelnas Lietuvoje siekia apie 10 proc. BVP ir niekuo neišsiskiria nei iš JAV, nei iš Latvijos ir net mažesnis nei Estijoje. Galima diskutuoti apie skirtingus apskaitos standartus, apie tai kad Estijoje įmonės neslepia pelno. Lietuvoje gal šiek tiek užmaskuota, bet esmė ta pati, nėra kažkokių išskirtinumų, kaip paskirstomas BVP tarp daro ir kapitalo“, – komentuoja N. Mačiulis.
Kas iš tikro daro įtaką atlyginimams?
Ekonomistas vardija, kad pagrindinės priežastys, kurios lemia atlyginimus – didelė mokestinė našta ir gajus polinkis mokėti atlyginimus vokeliuose, žemos kainos daugelyje profesinių paslaugų sektorių, dominuojančios žemos pridėtinės vertės pramonės sektorių, mažos užsienio investicijos, neefektyvus viešųjų išteklių paskirstymas, nesugebėjimas mokėti adekvačius atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams.
Žinoma, jis pabrėžia, kad čia kalbama apie vidutinį pelną Lietuvoje, nes yra visokių verslininkų ir visokių situacijų.
„Yra tarptautinių kompanijų, kur nėra nei vokelių, nei kitų neigiamų reiškinių ir yra regionų, kur viena ar kelios įmonės turi dominuojančią poziciją, vadybinę galią ir gali piktnaudžiauti savo padėtimi. Nieko nereikia suabsoliutint, yra ir gerų ir blogų pavyzdžių. Bendrai mes neišsiskiriame ir žemo atlyginimo priežasčių reikia ieškoti kitur“, – įsitikinęs N. Mačiulis.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidento Žilvino Šilėno teigimu, tie žmonės, kurie nori teigti, kad Lietuvoje atlyginimai maži ir viską pasiima darbdavys tegu pateikia įrodymus, nes tai tik pasvaičiojimai.
„Aišku, kad būna visokių verslų, bet tai būna visose šalyse. Nedrįsčiau teigti, kad tai regionams labiau būdinga. Sakyčiau, kad mes dažnai nepamatome tų, kurie iš tikrųjų parduoda namą, automobilį ir pamatome didžiąja dalimi tuos, kurie elgiasi blogai. Vienas verslininkas netinkamai elgdamasis sudaro nuomonę apie 100 kitų verslininkų. Dažnai tiražuojamos žinutės, kad kažkas neišmokėjo atlyginimų, bankrutavo ir pan. Bet lygiai tada tą patį ir darbuotojams galima taikyti, kad vienas apsivogė tai visi tokie. Tai psichologiniai dalykai“, – sako Ž. Šilėnas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis pasakoja, kad labai daug sukurta mitų, kad verslas korumpuotas, dirba su korumpuotais politikais. Tačiau, pasak jo, tų įmonių, kurios turi sąsajų su politikais – labai nedaug. Be to, nemažai Lietuvos pramonės įmonių didžiąją dalim savo produkciją parduoda užsienyje ir iš vis neturi reikalų su Lietuvos rinka.
„Daug mitų prikurta, o nori nenori spaudimas didinti atlyginimus jau prasidėjo prieš kelis metus. Demografiniai rodikliai spaudžia investuoti ir į didesnius atlyginimus, ir į naujas technologijas. Nes žmonių skaičiaus greitai nepakeisim. Procesą apsukti, kad greitai ir stipriai sumažėtų emigracija nepavyksta, dėl to įmonės priverstos didinti atlyginimus, kad išlaikytų žmones. Be žmonių nė viena manau nesugebėtų išdirbti. Aišku, papildomai į technologijas, kad mažiau reikėtų žmonių. Matyt ateitis tokia, kad demografija tikrai nepagerės ir tai irgi verčia daryti sprendimus, kurie būtini norint išlikti konkurencinėje aplinkoje“, – teigia R. Dargis.
Pasak jo, didelių atlyginimų kai kurios paslaugų įmonės nesugeba mokėti, nes vartojimas regionuose labai menkas. Žmonės daug pinigų išleidžia būtinosioms išlaidoms: infrastruktūra, maistas, mokesčiai, paslaugoms lieka mažai.
„Tas turi įtakos atlyginimams. Kitą vertus susiliečiančiuose induose žmonės renkasi: ar gauti čia atlyginimus, ar išvažiuoti į užsienį ir uždirbti daugiau, nes ten stipresnės ekonomikos šalys natūraliai moka didesnius atlyginimus – tiek paslaugų, tiek gamybos sektoriuje. Tas paveikslas sudėtingas ir negalima vienareikšmiškai teikti, kad yra taip arba kitaip“, – sako LPK prezidentas.
Kaip pasekti Estijos keliu?
Pašnekovų manymu, iš dalies geresnis Estijos rezultatai yra nulemti investicijų ir pelno mokesčio. Mat įmonės nusprendus pinigus reinvestuoti, taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas.
Ž. Šilėno nuomone, tai viena iš priežasčių, kodėl ten atlyginimai didesni. Mat taip pritraukiama daugiau tiek užsienio, tiek vietinių investicijų. Kita, kad kainų lygis Estijoje – aukštesnis.
Ekonomistas N. Mačiulis teigia, kad Estijoje įmonės turi daug mažiau motyvacijos slėpti pelną ir įvairiomis legaliomis ar negaliomis priemonėmis jį dirbtinai mažinti tam, kad sumažintų mokestinę naštą.
„Estijoje pelnas nepamokestinamas tol, kol lieka įmonėje. Dėl to matomas akivaizdus skirtumas tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Tad atlyginimai gali būti didesni dėl to, nes įmonės skatinamos palikti pinigus, reinvestuoti, kelti žmonių kompetenciją ir tobulinti įrenginius“, – sako ekonomistas.
LPK prezidentas R. Dargis tikina, kad lygiai tas pats buvo siūlome ir Lietuvoje, ir ne kartą. Mat užsienio investicijos yra svarbiausias kelias, kuris leistų pakelti ekonomikos lygį. Mat užsienio investicijos tiek leidžia didesnius atlyginimus mokėti, tiek kelia technologinį lygį.
„Kita vertus su užsienio atėjimu, ateina naujos rinkos. Ne vietinės rinkos organizuoja gamybą, išveža produktus į aplinkines rinkas arba net atgal į Vakarų Europą. Atėjusios įmonės rangovams duoda darbų. Įmonės, kurios veikia panašaus profilio segmente gauna užsakymų ir tai irgi labai svarbus dėmuo. Be to, užsienio investicijos ateina su tokiom darbo vietom, į kurias gali grįžti mūsų išvažiavę tautiečiai, kurie ieškojo darbo užsienyje. Aukštų technologijų ir aukštos kokybės įmonės pritrauktų mūsų išvažiavusius žmones, kurie galėtų grįžti, dirbti ir užsidribti“, – įsitikinęs LPK prezidentas.
