2002 metų sausio 1 dieną euras išvydo dienos šviesą. Naujoji valiuta žymėjo didžiausią Europos istorijoje pinigų pasikeitimą, rašo „The Independent“.
Tą dieną Europos centrinio banko būstinėje, Frankfurte, vyko išskirtinė šventė. Prabėgus dešimtmečiui, pirmasis valiutos jubiliejus toje pačioje institucijoje buvo sutiktas patyliukais. Euro zonos valstybių sostinėse tvyro ne šventinė, o gedulinga nuotaika. Pasaulis ir toliau klausia, ar euras išgyvens iki metų pabaigos?
Lapkričio mėnesį įvykusiame G20 susitikime Angela Merkel ir Nicolas Sarkozy pripažino, kad Graikija gali būti priversta palikti bendros valiutos sąjungą. Po šių žodžių Rubikonas buvo peržengtas. Jeigu euro zoną gali palikti viena valstybė, vadinasi, abejonių kylą ir dėl kitų narių.
Tad kokia tikimybė, kad lygiai po metų 332 mln. gyventojų iš 17 Europos valstybių vis dar naudos eurą? Pateikiame keturis galimus tolimesnės euro evoliucijos scenarijus.
Euro zona ištvers sunkmetį
Daugelis Europos valstybių panirs į recesiją. Viešųjų išlaidų karpymas periferinėse valstybėse, siekiant sumažinti biudžeto deficitą, privers jų ekonomikas dar labiau susitraukti. Graikija, Portugalija ir Airija nesugebės surinkti pakankamo lėšų, būtinų valstybės skolos aptarnavimui, todėl teks imtis minėtų šalių gelbėjimo. Italijos ir Ispanijos skolinimosi kaina išliks itin aukšta.
Nepaisant to, Europos Centrinis Bankas supirks pakankamą kiekį valstybių skolos vertybinių popierių ir neleis nė vienai iš probleminių valstybių susidurti su nemokumo grėsme. Europos ekonomika išliks šlubuojanti, tačiau bendros valiutos sąjunga šiemet neiširs.
Prognozės tikimybė: 4/5
Graikija atsisakys euro
Atėnai nuspręs nebesitaikstyti su primestomis taupymo priemonėmis ir paslapčia išsiderės pasitraukimo iš euro zonos sąlygas. Kitos valstybės, besibaimindamos neigiamų Graikijos pasitraukimo pasekmių sutiks paremti šalies finansinę sistemą.
Prognozės tikimybė 2/5
Airija ir Portugalija pasitrauks iš euro zonos
Grįžusi prie drahmos Graikija akimirksniu paskatins savo eksportą. Regėdamos tokią sėkmę Airija ir Portugalija nuspręs pasekti Atėnų pavyzdžiu. Palikdamos sąjungą šios dvi valstybės, kaip ir Graikija, derėsis dėl paramos, siekiant išlaikyti valstybių bankinio sektoriaus stabilumą.
Prognozės tikimybė 1/5
Euras žlunga
Finansų rinkose Ispanijos ir Italijos skolinimosi kaina pakils į neregėtas aukštumas. Nei Madridas, nei Roma nebesugebės pasiskolinti reikiamo pinigų kiekio. Europos Centrinis Bankas atsisakys tapti paskutinės vilties skolintoju. Europos lyderiai desperatiškai bandys padidinti prasiskolinusių valstybių gelbėjimo fondą, tačiau negaus valstybių narių parlamentų pritarimo. Italija ir Ispanija nebeišgalės atsiskaityti su savo kreditoriais.
Šių valstybių nemokumas sukels finansinę krizę ir iššauks bankinio sektoriaus bankrotų seriją. Euro zonos valstybės nuspręs palaidoti vieningosios valiutos projektą.
Prognozės tikimybė 1/5