Finansų ministerija (FM) parengė preliminarų kitų metų valstybės biudžeto projektą. Pagal jį gyvensime kukliau nei šiemet ir vėl skolon, nes numatomas deficitas turėtų siekti beveik 6 mlrd. litų.
FM jau pradėjo sukti galvą dėl kitų metų valstybės biudžeto. Pirminiame 2010 metų valstybės biudžeto projekte numatoma, kad pajamos kartu su Europos Sąjungos (ES) paramos lėšomis turėtų siekti apie 20,4 mlrd. litų, o išlaidos - 26,3 mlrd. litų.
Valdančiosios koalicijos atstovai Seime mato galimybių tobulinti biudžeto projektą, bet iš esmės sutaria, kad pirminis jo variantas atitinka ekonomines realijas. Opozicijos atstovų nuomone, Vyriausybė vėl eina lengviausiu keliu ir nesprendžia svarbiausių valstybės finansinių problemų.
Nepatenkinti mažinimu
FM iš biudžeto lėšų išlaikomoms valstybės institucijoms jau išdalijo 2010-aisiais planuojamų skirti asignavimų limitus. Pagal juos, visos valstybinių įstaigų išlaidos, išskyrus darbo užmokesčio fondo lėšas ir investicijas, yra mažinamos 55 procentais. "Taip, tai labai didelis mažinimas. Siūlomi asignavimų limitai gerokai nuliūdino jų valdytojus, skundžiamasi, kad bus sunku dirbti, tačiau kitų išeičių nėra", - LŽ aiškino finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Ji įsitikinusi, kad galimybių taupyti dar yra. I.Šimonytė teigė, kad jos vadovaujama FM atsisakys ne pirmo būtinumo viešųjų pirkimų, komandiruočių, ne tokių svarbių darbuotojų mokymų. "Manau, reikiamą sumą tikrai sutaupysime", - vylėsi ji.
Tačiau ne visi I.Šimonytės kolegos Vyriausybėje nusiteikę taip optimistiškai. Užsienio reikalų ministerijos biudžete kitąmet turėtų likti vos pusė šių metų sumos. Užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko teigimu, dėl tokio mažinimo gali tekti iš užsienio atšaukti nuo 50 iki 100 diplomatų, galbūt uždaryti kai kurias mūsų šalies ambasadas.
Euras tolsta
Kitąmet planuojamas Mastrichto kriterijus viršijantis valstybės biudžeto deficitas artimiausiu metu neleis galvoti ir apie eurą. "Nežinau, ką mums reikėtų padaryti, kad 2010 metais atitiktume Mastrichto kriterijus, kol kas tai visiškai beviltiška", - įsitikinusi I.Šimonytė.
Finansų ministrės nuomone, kitų metų valstybės biudžete svarbiausia pažaboti deficito didėjimą, taip pat sumažinti skylę "Sodros" biudžete ir pradėti įvairių sričių struktūrines reformas. "Tada 2011-aisiais biudžeto konsolidavimas būtų šiek tiek lengvesnis", - aiškino ji.
Teigiamą efektą kitų metų valstybės biudžetui turėtų duoti neseniai priimti sprendimai dėl darbo užmokesčio mažinimo. Daug vilčių I.Šimonytė deda ir į valstybės tarnybos optimizavimą bei tuo besirūpinančią Saulėlydžio komisiją. "Tikiuosi, kad šios komisijos sukauptas nemažas pasiūlymų paketas galiausiai pajudės iki įstatyminių sprendimų", - vylėsi ji.
Dar yra kur taupyti
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma prognozuoja, kad kitąmet į biudžetą gali būti sunku surinkti net ir numatytas kuklesnes pajamas. Daugiau erdvės jis mato ir mažinant valstybės išlaidas. "Skirtumas tarp pajamų ir išlaidų iš tiesų didokas. Manau, Seime tikrai kils diskusijų, ar siūlomas deficitas ne per didelis", - prognozavo jis.
J.Razma pritarė FM siūlomam asignavimų valstybės institucijoms mažinimui. Anot jo, geriau mažinti išlaidas komandiruotėms, transportui, pastatams išlaikyti, nei karpyti iš biudžeto išlaikomų darbuotojų atlyginimus.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas įsitikinęs, kad FM parengtas preliminarus biudžeto projektas atspindi mūsų valstybės ekonominės padėties realijas. "Tikiuosi, kitų metų pirmą pusę sulauksime geresnių laikų ir tai turės teigiamos įtakos biudžetui", - vylėsi jis.
Nevykęs projektas
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius planuojamą biudžeto projektą įvertino neigiamai. Jį nustebino palyginti mažos įplaukos į valstybės kišenę. "Juk Vyriausybė tikino, kad netrukus bus pradėtos įgyvendinti senokai rengiamos būsto renovavimo programos, geriau bus panaudojama ES struktūrinė parama. Numatytas deficitas taip pat per didelis", - įsitikinęs jis.
A.Butkevičiaus nuomone, Vyriausybė galėtų rasti nemažai galimybių sutaupyti. Šiam reikalui, anot jo, užtektų peržiūrėti ministerijų ir kitų institucijų veiklą, atsisakant dubliuojančių funkcijų. "Taip pat reikėtų atsisakyti įvairių smulkių projektų finansavimo iš valstybės investicinės programos ir pereiti prie privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo", - siūlė jis.
Seimo opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis nesupranta, kodėl siūlomame kitų metų biudžeto projekte išlaidos didesnės nei planuojamos šiemet. "Manau, Vyriausybė vis dar laikosi iš esmės klaidingos pozicijos, kai efektyvaus taupymo nematyti. Pajamos nuolat mažinamos, o deficitas paliekamas laisvai augti", - dėstė jis.
Per didelės išlaidos
Finansų analitikas Rimantas Rudzkis taip pat įsitikinęs, kad planuojamos kitų metų biudžeto išlaidos yra per didelės. Anot jo, prognozuojama, kad kitąmet bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauks iki 2006 metų lygio, todėl iki tų pačių metų lygio turėtų mažėti ir biudžeto išlaidos. "Dar tikrai yra kur susiveržti diržus. Apmaudu, kad kalbant apie tai nuolat tenka kartoti tą pačią pastabą: Vyriausybė nesistengia iš esmės peržiūrėti viešojo sektoriaus struktūros", - apgailestavo analitikas.
R.Rudzkio nuomone, valdantieji turėtų pakeisti poziciją ir kalbėti ne tik apie horizontalų išlaidų karpymą: kiek sumažinti pensijas, motinystės išmokas, bazinį atlyginimo dydį, o nukreipti akis į biurokratinį aparatą. "Būtina naikinti nereikalingas valstybines įstaigas ir mažinti jų skaičių. Tada nauda būtų dviguba: sumažinta įtampa dėl biudžeto ir trukdžiai verslui", - įsitikinęs jis.
Roberta TRACEVIČIŪTĖ
