Vien mažesnės šildymo sąskaitos negana
Dažnas kretingiškis gali pasigirti mažesnėmis už šalies vidurkį energijos kainomis, bet po renovacijos pavyksta papildomai sutaupyti dar apie 50 proc. šildymo išlaidų.
Penktus metus butų administravimo ir renovavimo ūkyje dirbantis Kęstutis Motijauskas pasakoja, kad anksčiau miesto gyventojai renovacijos vengė, nes neatrodė, kad šilumos sutaupymai gali būti reikšmingi.
„Ankstesnių metų patirtis rodo, kad apie pusė renovacijai paskirtų namų renovacijos atsisako dėl ir taip žemų šildymo kainų. Vėliau jie gailisi, kadangi modernizacija padeda spręsti ne tik aukštų šildymo kainų problemą, bet ir energinį efektyvumą didinančių priemonių, pavyzdžiui, vamzdynų, stogų arba vandentiekio, būklę.“
Priimti sprendimą dėl renovacijos gyventojams lengviau išgirdus sėkmės istoriją iš to paties miesto – tik techninės informacijos neužtenka. „Suteikiu galimybę namo bendruomenei pasikalbėti su jau atnaujintų namų bendrijos pirmininkais. Pavyzdžiui, kartais žmonės nusprendžia investuoti į vėdinamą fasadą iš kitų išgirdę nuomonę apie efektyvią jo eksploataciją,“, – pasakoja specialistas.
Moka perpus mažiau nei kaimyninis namas
Aktyvus Kretingos rajono gyventojas Edmundas Brazdauskis jau pusantrų metų gyvena atnaujintame ir apšiltintame 1976 m. statybos, 4 aukštų daugiabutyje. Prieš atnaujinimo darbus E. Brazdauskis su kaimynais pastebėjo padidėjusius nesklandumus namo elektros mazguose ir vandentiekyje: „Susirinkime buvo daug kalbėta, kad mūsų namas jau pasenęs, plonos sienos ir daug avarijų – mus paragino už renovaciją atsakingas asmuo ir taip iš 20 žmonių projektui pasirašė 13“.
Kretingiškis teigia, kad modernizacijos rezultatų ilgai laukti nereikėjo, o pažiūrėjus į mėnesinę sąskaitą galima lengvai pastebėti pasikeitusius skaičius: „Daug kas prieš tai buvo apsišiltinę iš vidaus, bet uždėjo papildomą sluoksnį, pasirinkome tinkuojamą fasadą ir pasidarė geriau. Taip pat apšildė pamatus, kur reikia sudėjo gerus langus, o balkonus įstiklinome savo jėgomis. Dabar kaimynystėje esančio namo gyventojai graužia nagus dėl dvigubai didesnių sąskaitų už šildymą, sutaupome apie 50 eurų kiekvieną mėnesį“.
Tiesa, E.Brazdauskis pastebėjo, kad darbininkai ne visada darbus vykdė teisingai, bet kokybei tai nesutrukdė. „Būdavo užtikdavome klaidų, bet geranoriškai susitardavome ir perdarydavo. Nė karto nemačiau, kad darbininkai gertų alkoholį, galbūt tai yra kokybės garantas“, – teigė jis.
