Pernai lapkritį nacionalizuotas bankas „Snoras“ turi būti likviduotas. Tokį sprendimą priėmė kreditorių komitetas, kuris nutarė kreiptis į teismą ir pradėti likvidacijos procedūrą.
„Snoro“ kreditorių reikalavimai siekia 6,5 mlrd. litų. „Indėlių ir investicijų draudimas“ pretenduoja į didžiąją dalį šios sumos – 4,05 mlrd. litų, tačiau kol kas teismas patenkino tik 3,8 mlrd. litų reikalavimą. Dėl likusios dalies „Indėlių ir investicijų draudimo“ reikalavimų bus sprendžiama ateityje.
Praėjusį mėnesį iniciatyvinė visuomeninė grupė, siekdama suvienodinti suvienodinti fizinių ir juridinių asmenų bei „Indėlių ir investicijų draudimo“ teises į išlikusį „Snoro“ turtą ėmė rinkti parašus, kuriais tikimasi inicijuoti įstatymų pakeitimus.
Dabartinis LR bankų įstatymas, kurį siekiama pakeisti, priešingai LR įmonių bankroto įstatymui, numato, kad verslo įmonių ir gyventojų kreditoriniai interesai bus tenkinami ketvirti – po „Indėlių ir investicijų draudimas“.
„Toks reguliavimas akivaizdžiai išskiria valstybės įmonę iš kitų kreditorių tarpo ir suteikia jai nepagrįstą pranašumą, ypač turint galvoje, kad tiek valstybinės institucijos, tiek įmonės komerciniuose santykiuose dalyvauja lygiomis teisėmis, kaip ir privatūs subjektai. Jie visi turi patys įvertinti riziką dėl sandorių. Taigi ir jiems nepavykus, kaip ir nutiko „Snoro“ atveju, valdžia turėtų naudotis tomis pačiomis teisėmis, kaip ir likę kreditoriai“, – pranešime spaudai cituojamas iniciatyvinės grupės koordinatorius Aras Petrauskas.
Advokatas Vilius Martišius pažymi, kad dabartinis bankų kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas prieštarauja ir bendriems draudimo teisėje galiojantiems principams.
„Juk „Indėlių ir investicijų draudimas“ iš esmės veikia kaip draudimo įmonė, pagal įstatymą teikianti draudimo paslaugą visiems bankų ir kredito unijų indėlininkams. Todėl pagal LR civilinį kodeksą, įvykus draudžiamajam įvykiui – banko bankroto bylos iškėlimui – ir išmokėjus draudimo išmokas už apdraustus indėlius, draudimo įmonei pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų. Tačiau perėmus reikalavimo teisę, reikalavimo tenkinimo eiliškumas negali pasikeisti. Tuo tarpu bankų įstatyme įtvirtinta išimtis iš šios bendros taisyklės, kuri valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ perimtus reikalavimus perkelia į antrą eilę, taip suteikiant valstybei nepagrįstą ir neteisėtą pranašumą prieš kitus kreditorius“, – sako Vilius Martišius.
Norėdami, kad Seimas svarstytų teisės aktų pakeitimus iniciatyvinės grupės nariai iki rugpjūčio 15 dienos tikisi surinkti 50 tūkst. parašų.
