Giedrė Sankauskaitė
Mažų palydovų nauda – tai pigus kelias į kosmosą. Kosmoso pramonėje vyksta revoliucija – vietoje vieno didelio milijardus kainuojančio prietaiso galima paleisti daug mažų, mano pirmojo lietuviško palydovo „Lituanicasat-1“ kūrėjai Laurynas Mačiulis ir Vytenis Buzas.
Kaip savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė palydovo kūrėjai, netikėtai kilusi mintis sukurti lietuvišką palydovą tampa aukštus, tarptautinius reikalavimus atitinkančia profesionalia kosmoso misija. Nors projektas kupinas rimtų iššūkių, autoriai tikina, kad jau turi naujų idėjų tolimesnei veiklai.
Kaip kilo mintis inicijuoti pirmojo lietuviško palydovo paleidimą į kosmosą?
Vytenis: Viskas prasidėjo, kai praėjusią vasarą su Laurynu stažavomės Kalifornijoje, JAV. Tuo metu pradėjome burti komandą. Reikėjo elektronikos, IT specialistų, programuotojų – kolektyvo, su kuriuo būtume pajėgūs įgyvendinti šį projektą. Mintis kilo spontaniškai: per stažuotę mums pasiūlė paleisti palydovą, šitaip atsirado galimybė. Tada pamatėme, kad padedami amerikiečių tai galime atlikti pigiau, greičiau, užtikrintai.
Kas sudaro komandą?
Vytenis: Komandos branduolį šiuo metu sudaro apie 10 žmonių. Su rinkodaros dalimi skaičius siektų 15. Taip pat prisideda apie 20 lietuviškų organizacijų.
Kokia šiuo metu yra lietuviško palydovo kūrimo stadija? Kada planuojama paleisti „Lituanicasat-1“?
Vytenis: Paleidimas planuojamas gruodžio mėnesį iš Volopo salos, esančios JAV Virdžinijos valstijoje. Dažnai su raketomis atsitinka taip, kad mažiausia smulkmena gali pakoreguoti ir paleidimo laiką. Pirmą kartą paleidimo laikas atidėtas dėl to, kad galbūt patys dar nebuvome visiškai pasiruošę, nenorėjome rizikuoti. Vis dėlto, tai pirmas blynas, bandome kuo labiau sumažinti riziką. Po poros mėnesių mūsų palydovas jau turėtų būti baigtas ir išsiųstas į JAV. Viskas klostosi palyginti sklandžiai, žinant, kad tai pirmasis projektas, tad pakankamai sudėtinga suvaldyti riziką. Iškilusias problemas sprendžiame kaip iššūkį. Šiuo metu jau turime visą techninę įrangą, ją integruojame.
Ar sunku surasti projekto rėmėjų, kurie galėtų finansuoti šią misiją?
Vytenis: Sudėtinga pritraukti rėmėjų. Daug žmonių dirba tiesiog iš geros valios, jie – savo srities entuziastai. Bandome pasiūlyti, sudominti – ir toliau stengiamės. Nebuvo taip, kad sugalvojome ir gavome biudžetą. Pirmiausia gimė idėja, dirbome kaip mėgėjai, tačiau dabar jau pereiname į aukštesnį lygį. Norint pasiekti tikslą, būtina įgyvendinti aukštus reikalavimus. Laurynas: Mažų palydovų nauda ta, kad tai – pigus kelias į kosmosą. Kosmoso technologijos pinga, iki šiol jos buvo prieinamos tik didžiulėms valstybėms. Vyksta kosmoso pramonės revoliucija – vietoje milijardus kainuojančio vieno didelio palydovo galima paleisti daug mažų. Tokio palydovo, kaip „Lituanicasat-1“, kaštai pasaulinėje rinkoje siekia apie 50 tūkst. JAV dolerių. Bet reikėtų pabrėžti, kad visus palydovo komponentus pagaminome patys, pasinaudoję privačių kompanijų technologijomis. Tai lietuviškas palydovas, o ne nupirktas.
Kokie tyrimai bus atliekami kosmose su „Lituanicasat-1“?
Laurynas: Be abejo, iškelti ir techniniai misijos tikslai. Vienas jų – išbandyti mūsų sukurtą elektroniką (tiek programinę įrangą, tiek aparatūrą), kuri valdys palydovą kosmoso sąlygomis. Norime išmėginti, ar įranga atitinka mūsų reikalavimus. Jeigu ji veiks – tai bus didelis pasiekimas. Kitas tikslas – išbandyti kosmose lietuvišką radijo retransliavimo techniką. Ši inovacija atliekama pirmą kartą. Jos nauda ta, kad įvykus, sakykime, stichinei nelaimei, palydovą galima naudoti kaip alternatyvią ryšio priemonę. Taip pat planuojame kosmose padaryti pirmą lietuvišką nuotrauką.
Kokių netikėtumų galima sulaukti atliekant misiją?
Vytenis: Netikėtumų visada yra, ypač kosmose. Negali žinoti, kada skries koks nedidelis meteoritas, kuris gali mūsų palydovą paversti į skutelius. Gali atsitikti ir taip, kad palydovas susidurs su kosmoso šiukšlėmis. Galų gale nuo radiacijos gali nustoti veikti elektronika. Nežinomųjų yra, bet mes visą laiką bandome kiek įmanoma sumažinti riziką.
Ar galite pateikti kitų mažų valstybių pavyzdžių, kurios jau yra paleidusios savo gamybos palydovus?
Vytenis: Geras pavyzdys – estai. Jie paleido palydovą prieš porą mėnesių, nors jų projekto filosofija buvo kiek kitokia. Prie šio projekto estai dirbo apie penkerius metus. Ir jų palydovas taip pat buvo maksimaliai estiškas. Laurynas: Taip pat – Danija. Jau dešimt metų leidžia palydovus. Jau tris paleido. Du pirmi iš jų buvo labai panašūs į mūsų, o trečias jau buvo teikiantis realią pramoninę naudą, jis ir dabar sėkmingai skrieja kosmose ir surinkinėja signalus iš laivų ir padeda stebėti laivų eismą Atlanto vandenyne ir Šiaurės jūroje. Tai puikus pavyzdys, kaip vieno kilogramo masės palydovą sugebėjo ištobulinti iki tokio, kuris gali turėti realią ekonominę naudą.
