Seimo Krikščionių partijos frakcija valstybės kontrolierės paprašė ištirti galimą dešimčių milijonų litų „išplovimą“ per „Klaipėdos naftą“. Toks kreipimasis, pasak Krikščionių partijos frakcijos seniūno Vidmanto Žiemelio, suformuluotas neatsitiktinai.
„Žiniasklaidoje paskelbti skandalingi duomenys apie galimą Energetikos ministerijos vadovų fi nansinį piktnaudžiavimą jų kontroliuojamoje AB „Klaipėdos nafta“, – teigė V.Žiemelis. – Suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos Klaipėdoje klausimais konsultuojančiai įmonei „Fluor S. A.“ skirta didžiulė 38,5 mln. litų suma, o valstybės sąskaita privatiems asmenims galbūt bus permokėta keliasdešimt milijonų litų.“
Krikščionių partijos frakcija tikina, kad privataus kapitalo koncernas „Achemos grupė“ už panašias konsultacines paslaugas dėl kito panašaus dujų terminalo statybos sumokėjo beveik 20 kartų mažiau – tik 2 mln. litų.
Kitaip tariant, Seimo nariai teigia, kad už panašios apimties ir sudėties konsultacines paslaugas AB „Klaipėdos nafta“ sumokės 36 milijonais litų daugiau nei privataus kapitalo įmonė.
Valstybė yra didžiausia AB „Klaipėdos nafta“ akcininkė. Ji šioje bendrovėje valdo kontrolinį 70,63 proc. akcijų paketą.
Pašalino mažiausią kainą pasiūliusią įmonę
„Klaipėdos naftos“ atstovė Lina Manafova „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, kad viešasis tarptautinis pirkimas SGD terminalo konsultantams parinkti vykdytas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu.
Be to, „Klaipėdos nafta“ papildomai išsiuntė informaciją esą daugiau nei 80 žinomų konsultantų.
Paraiškas pateikė 11 tiekėjų, iš kurių AB „Klaipėdos nafta“ atrinko šešias labiausiai kvalifi kuotas konsultacines bendroves, registruotas užsienyje. „Jie (konsultantai) buvo pakviesti pateikti pasiūlymus ir dalyvauti derybose“, – akcentavo L. Manafova.
Iš pirkimo skelbimo istorijos (viešųjų pirkimų portale cvpp.lt) matyti, kad aukščiausia pasiūlymo kaina siekė beveik 60 mln. Lt, o žemiausia – 11,7 mln. Lt. Tačiau būtent su žemiausią kainą pasiūliusiu ir jau atrinktu vienu iš šešių dalyvių, savo paslaugas įvertinusiu tris kartus pigiau nei „Fluor S. A.“, AB „Klaipėdos nafta“ nusprendė nebesiderėti.
Kitaip tariant, pašalino jį iš pirkimo, nes esą šis pretendentas „neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimų“.
Įsipareigojo dirbti iki pabaigos
Viešojo pirkimo laimėtoja bendrovė „Fluor S. A.“ registruota Teksase ( JAV), o jos metinė apyvarta viršija 20 mlrd. JAV dolerių.
„Fluor S. A.“ konsultacines paslaugas „Klaipėdos naftai“ teiks iki pat suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos Kiaulės Nugaros saloje pabaigos, tai yra iki 2014 m. gruodžio 31 d. Kiaulės Nugaros sala yra Kuršių mariose ties Klaipėda.
„Tarptautinis patarėjas kartu dirbs 4 metus ir parengs projekto techninį planą, padės išsirinkti technologijas, atliks darbus, reikalingus privalomiems leidimams gauti, išspręs projekto saugumo, navigacijos ir kitus su projekto techniniu įgyvendinimu susijusius klausimus“, – aiškino AB „Klaipėdos nafta“ atstovė L.Manafova.
Konsultantai esą paruoš ir terminalo verslo modelį, sukurs terminalo veiklos strategiją.
SGD terminalas yra pripažintas valstybinės reikšmės projektu. Juo Vyriausybė siekia sumažinti Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ įtaką Lietuvos ekonominiam gyvenimui.
Tačiau atrodo, kad siekdami energetinės nepriklausomybės terminalo statytojai, tylomis pritariant valdžiai, praranda saiką ir padorumą.
Panašiems patarėjams – tik 2 mln. Lt
Apie skandalingą AB „Klaipėdos nafta“ sandorį likus savaitei iki mirties „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo ir AB „Achemos grupė“ prezidentas Bronislovas Lubys. „Achemos grupė“ taip pat planuoja statyti panašų SGD terminalą pajūryje. Jis labiausiai reikalingas trąšų gamyklai „Achema“, naudojančiai itin daug dujų.
„Panašiems konsultantams, kaip „Klaipėdos nafta“, išleidome beveik 2 milijonus litų“, – sakė B.Lubys.
„Achemos grupės“ vadovas tuomet pareiškė, kad turėdamas 10 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų kol kas liūd nai žiūri, „kur ir kaip tie pinigėliai plaukia“. Už nevykusį tvarkymąsi energetikos srityje jis kaltino energetikos ministrą Arvydą Sekmoką.
AB „Achemos grupė“ valdo 9,58 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų, bet ši įtaka gali sumažėti, jei B.Lubio paveldėtojai akcijas parduos.
Būtent po šio B.Lubio interviu Seimo Krikščionių partijos frakcija ir kreipėsi į valstybės kontrolierę Giedrę Švedienę. „Jai paskambinau ir nupasakojau situaciją, o vėliau frakcija surašė kreipimąsi“, – pasakojo V.Žiemelis.
Jis nesakė, kad suskystintų gamtinių dujų terminalas nereikalingas, bet toks svarbus projektas turi būti įgyvendinamas skaidriai, per „Klaipėdos naftą“ neišplukdant valstybės lėšų.
Po
konfidencialumo skraiste
Valstybės interesams AB „Klaipėdos nafta“ valdyboje atstovauja Energetikos ministerijos pareigūnai, todėl būtent ant jų krinta šešėlis dėl galbūt neskaidraus 38,5 mln. Lt sandorio tarp AB „Klaipėdos nafta“ ir „Fluor S. A.“. Gavusi „Valstiečių laikraščio“ klausimus, Energetikos ministerija jų vengė lyg velnias kryžiaus.
„Klaipėdos nafta“ yra akcinė bendrovė, turinti ekonominį, fi nansinį ir teisinį savarankiškumą, o sutartis, sudaryta su tarptautine kompanija „Fluor S. A.“, yra komercinių derybų ir Viešųjų pirkimų įstatymo nulemtų procedūrų rezultatas“, – tikino energetikos ministro A.Sekmoko patarėjas Kęstutis Jauniškis.
Jis siūlė visus klausimus adresuoti „Klaipėdos naftai“.
„Mums nėra žinoma, kokias ir kokios apimties paslaugas įsigijo „Achemos grupė“, todėl bet kokie komentarai šiuo klausimu būtų tik spekuliatyvūs spėliojimai“, – tikino AB „Klaipėdos nafta“ atstovė L.Manafova.
Jos teigimu, pasirinktų konsultantų įkainiai „yra net mažesni už įprastus įkainius“, o sutartis su „Fluor S. A.“ gali būti nutraukta tik esant tam tikroms priežastims. „Jos nėra viešai atskleidžiamos, nes tai konfi denciali informacija“, – aiškino L.Manafova.
Visagino AE konsultantai – triskart pigesni
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) informavo „Valstiečių laikraštį“, kad jos specialistai netikrino „Klaipėdos naftos“ ir „Fluor S. A.“ sutarties.
„Pats pirkimo būdas (skelbiamos derybos) pasirinktas nepažeidžiant įstatymo, nes AB „Klaipėdos nafta“ yra perkančioji organizacija, priskiriama komunaliniam sektoriui, – aiškino VPT atstovė Aušra Pocienė. – Kaip numato įstatymas, tokios perkančiosios organizacijos pirkimą atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu gali atlikti visais atvejais, jei pirkimas yra paskelbiamas viešai.“
Ar biudžeto lėšos naudojamos pagrįstai ir racionaliai, A.Pocienės žodžiais, „tikrina Valstybės kontrolė, o pagal Viešųjų pirkimų įstatymą tuo turi pasirūpinti pati perkančioji organizacija, įsitikindama, kad kaina nėra nepagrįstai maža ar nepagrįstai didelė.“
„Ji, ištyrusi rinką, turi nusistatyti numatomą pirkimo vertę“, – teigė A.Pocienė. Jei VPT imtųsi tyrimo, ji vertintų ir tai, ar pagrįstai buvo surašytos viešojo pirkimo sąlygos.
Abejonių dėl „Fluor S. A.“ paslaugų įkainių kyla dar ir todėl, kad bemaž 30 kartų brangesniame ir gerokai sudėtingesniame Visagino AE statybos projekte vienos žinomiausių pasaulyje bendrovės „N. M. Rothschild & Sons Limited“ ( JAV) konsultantų paslaugos Lietuvai kainuos 3 kartus pigiau (12,08 mln. Lt).
Krikščionių partijos frakcijos seniūno V.Žiemelio teigimu, jei Valstybės kontrolė imsis tyrimo ir paaiškės, kad iždo lėšos buvo švaistomos, ši istorija neabejotinai pateks į Generalinės prokuratūros akiratį.
Suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos Lietuvos valstybės biudžetui kainuos maždaug 1,2 mlrd. Lt.
Didžiausia korupcijos rizika – pirkimo sąlygos
Sergejus Muravjovas, „Transperancy International“ Lietuvos skyriaus vadovas
Didžiausia korupcijos rizika viešuosiuose pirkimuose slypi rengiant viešųjų pirkimų kvalifi kacinius reikalavimus, technines specifi kacijas bei vertinant pasiūlymus ir skelbiant nugalėtoją. Tai paaiškėjo prieš keletą metų per Viešųjų pirkimų tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir „Transperancy International“ surengtą verslininkų apklausą. Beveik pusė verslo atstovų teigė, kad politikai netiesiogiai bando daryti įtaką viešųjų pirkimų rezultatams. Kas penktas verslininkas pažymėjo tiesioginį politikų spaudimą viešųjų pirkimų organizatoriams. Taigi, manau, antikorupciniai iššūkiai yra gana aiškūs, o pasekmės – mažesnė konkurencija ir didesnės biudžeto išlaidos. Net 48 proc. verslininkų nedalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose, nes, jų manymu, laimėtojas buvo žinomas iš anksto.
G. Stanišauskas
