Numatyta, kad kompensacijas dabar gali gauti šeimos, kurių išlaidos šildymui, nepriklausomai nuo šildymo būdo, siekia daugiau nei 10 proc. jų pajamų. Teigiama, kad dėl to išaugs teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą turinčių gyventojų skaičius. Prognozuojama, kad 2017 m. būsto šildymo išlaidų kompensaciją gaus apie 181 tūkst. asmenų (2016 m. gavo apie 115 tūkst. asmenų).
Tad nors ir kartelė nuleista (anksčiau buvo kompensuojama išlaidų dalis, kuri viršijo 20 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir valstybės remiamų pajamų) vis tiek išlieka galimybė, kad didesnes pajamas uždirbantieji, bet daug mokantys už šildymą, galės gauti kompensaciją. Viskas priklausys nuo būsto ploto ir jo rinkos kainos, turimų žemės sklypų bei santaupų.
Pavyzdžiui, jei turto nekaupi, o atlyginimą iš karto išleidi, net ir gaudamas 2000 Eur, bet šildymas brangus ir viršija 10 proc. skirtumo tarp šeimos (asmens) pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai, kompensaciją gauti galima.
Skaičiuojama, kad išlaidos kompensacijoms mokėti sudarys apie 27,4 mln. Eur. Tai yra 14,5 mln. Eur daugiau nei praėjusį šildymo sezoną.
Būsto šildymo išlaidų kompensacijos gali kreiptis ir būstą nuomojantys gyventojai, kurie yra sudarę būsto nuomos sutartį ir ją įregistravę viešajame registre.
Nusidrieks eilės: ar skaičiuoklė padės?
Kad kompensacijų prašytojų šiemet bus beveik dvigubai daugiau nei pernai, prognozuoja jau ir Socialinės apsaugos ministerija. Seimui nusprendus, kad šildymo išlaidos neturi sudaryti daugiau kaip dešimtadalio šeimų pajamų, socialinės paramos skyriai prognozuoja armijos prašytojų apgultį.
„Planuojame, kad padaugės dvigubai ir daugiau besikreipiančių asmenų. Tai priklauso ir nuo oro temperatūros, jei ji bus žemesnė lapkričio ir gruodžio mėnesiais, besikreipiančių bus daugiau“, - TV3 žinioms sakė Vilniaus socialinių išmokų skyriaus specialistė Dalia Filipavičiūtė.
Kiek mokėsime už šildymą šį sezoną, iki šiol nėra aišku. Šilumininkų duomenys rodo, kad šilumos savikaina šį tuoj prasidėsiantį sezoną gali būti net dešimtadaliu mažesnė nei praėjusį.
„Lyginant su pernai, šilumos kilovatvalandės kaina sumažėjo dėl to, kad sumažėjo biokuro naudojimas, pastatyti nauji įrenginiai, kur šiluma garinama kūrenant biokurą. Biokuro kaina yra maždaug 4 kartus mažesnė už gamtinių dujų kainą“, - sakė Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Vytautas Stasiūnas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sukūrė specialią internetinę skaičiuoklę, kur įvedę savo mėnesio pajamas ir būsto plotą, žmonės gautų atsakymą, ar jiems priklauso šilumos kompensacija.
Žadama, kad internetu kiekvienas galės pateikti kompensacijų prašymus ir įkelti reikalingų dokumentų kopijas. Tačiau savivaldybių darbuotojai į šias naujoves daug vilčių nededa ir ruošiasi interesantų antplūdžiui, mat dauguma jų – su internetu nedraugaujantys nepasiturintieji ir senjorai, o skaičiuoklė pateikia tik preliminarų atsakymą.
„Situacijų gali būti įvairių. Žmogui sukuriami dideli lūkesčiai. Kai kurie gali manyti, kad pašalpą tikrai turėtų gauti. Bet bus ir tokių, kurie persiskaitys visą informaciją ir kreipsis į specialistus ir vertinsime konkrečią situaciją“, - teigė D. Filipavičiūtė.
Viltis į kompensaciją gyventojams gali nubraukti per didelis būsto plotas, turimas žemės sklypas bei santaupos, skelbiama TV3 žiniose.
Apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš šeimos (asmens) gaunamų pajamų (,,į rankas“) per mėnesį atimamas valstybės remiamų pajamų dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus. Šiuo metu valstybės remiamos pajamos (VRP) yra 102 Eur.
2016–2017 metų vidutinė statistinė šilumos kaina Lietuvoje – būsto 1 kv. m šildymo kaina yra 1,19 Eur (9 % PVM)
Kompensacijai apskaičiuoti taikomi būsto naudingojo ploto normatyvai: 50 kvadratinių metrų – vienam gyvenančiam asmeniui; 38 kvadratiniai metrai pirmam šeimos nariui; 12 kvadratinių metrų antram šeimos nariui; 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui.
Šiuo metu daugiausia būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų yra Akmenės rajono, Visagino, Alytaus miesto, Druskininkų, Anykščių rajono ir Kalvarijų savivaldybėse.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikia būsto šildymo išlaidų kompensacijų apskaičiavimo pavyzdžius:
1. Pavyzdys
4 asmenų šeima – abu dirbantys tėvai augina 2 vaikus (darbo užmokestis –MMA).
Šeimos pajamos per mėnesį – 625,60 Eur.
Buto plotas 65 kv. m.
Būsto naudingojo ploto normatyvas šeimai – 60 kv. m, kompensacija skiriama už 60 kv. m, už 5 kv. m šeima turės susimokėti pati.
Už būsto šildymą šeimai reikėtų mokėti: 60 kv. m x 1,19 Eur/ kv. m = 71,40 Eur.
10 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir VRP dydžio sudaro:
(691,60 - 408 Eur) x 0,10 proc. = 28,36 Eur
Šeima už būsto šildymą turi mokėti ne daugiau kaip 28,36 Eur. Likusi busto šildymo išlaidų dalis už normatyvinį būsto plotą bus kompensuojama: (71,40 - 28,36) = 43,04 Eur (kompensacija). 2. Pavyzdys
2 pensinio amžiaus asmenų šeima.
Šeimos pajamos per mėnesį (vidutinė senatvės pensija) – 575,60 Eur.
Buto plotas 60 kv. m.
Būsto naudingojo ploto normatyvas šeimai – 50 kv. m, kompensacija skiriama už 50 kv. m, už 10 kv. m šeima turės susimokėti pati.
Už būsto šildymą šeimai reikėtų mokėti: 50 kv. m x 1,19 Eur/ kv. m = 59,50 Eur.
10 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir VRP dydžio sudaro:
(575,60 - 204 Eur) x 0,10 proc. = 37,16 Eur .
Šeima už 50 m2 būsto šildymą turi mokėti ne daugiau kaip 37,16 Eur.
Likusi busto šildymo išlaidų dalis už normatyvinį būsto plotą bus kompensuojama:
(59,50-37,16) = 22,34 Eur (kompensacija).
