Dvejus metus visi klausė, kas būtų, jei Graikija paliktų eurą, rašo BBC. Gali būti, kad šis momentas jau priartėjo. Pagal „Bloomberg“ atliktą apklausą, 50 proc. analitikų po Graikijos rinkimų tikina, kad šalis šiemet išeis iš euro zonos. Tačiau kaip tai įvyks?
Nėra teisinio mechanizmo
Pagrindinė problema – nėra mechanizmo, kuris leistų išeiti iš euro zonos.
Tokia galimybė niekada nešovė į galvą entuziastingiems politikams, kurie inicijavo bendrą valiutą, įsigaliojusią 1999 metais.
„Sutartis nenumato išėjimo iš euro zonos neišeinant ir iš ES“, - teigia Europos Komisija.
Tai buvo įrašyta 1992 metų Mastrichto sutartyje, kurioje numatytas euro sukūrimas. Galimybė išeiti iš ES buvo numatyta tik 2007 metais Lisabonos sutartyje.
Taigi pagal dabartinius įsipareigojimus Graikija palikdama eurą turėtų išeiti ir iš ES.
Išėjimas nesudėtingas: sąjungos narė praneša Europos Tarybai, kuri vadovauja ES, kad nori išeiti. Taryba sutinka su išėjimo sąlygomis kvalifikuotos daugumos balsavimu.
Ar išėjus iš ES Graikiją ištiktų pasaulio pabaiga? Tikriausiai ne. ES įstatymuose numatyta, kad derantis dėl išėjimo sutariama ir dėl būsimų santykių su sąjunga.
Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija puikiai gyvena ir nebūdamos ES narėmis. Jos yra Europos ekonominės zonos (EEA) narės – turi priėjimą prie bendros rinkos. Šveicarija nėra EEA narė ir vis tiek prekiauja su ES be didelių problemų.
Tačiau virsmas iš šalies esančios ES viduje į šalį esančią išorėje gali būti skausmingesnis už dabar vykstančią krizę.
Peteris Dixonas, „Commerzbank“ ekonomistas, sako: „Tada atsitiktų taip, kad vaistas taptų skausmingesnis už pačią ligą.“
Nauja sena valiuta
Nepaisant to, ar Graikija išeis ar bus išmesta, jai vis tiek reiks imtis drastiškų priemonių, į kurias įeitų naujos valiutos, naujosios drachmos, įvedimas.
Pagaminti naują valiutą irgi bus nelengva, teigia JK įsikūrusi firma „De La Rue“, kuri spausdina viską, nuo JK svarų iki naujausios Irako valiutos versijos – dinaro.
Tad kiek ilgai užtruktų įvesti naujus banknotus ir monetas? „Aš nemanau, kad tai įmanoma padaryti greičiau nei per keturis mėnesius“, - teigia vienas iš „De La Rue“ konsultantų.
Tikriausiai būtų pereinamasis keturių mėnesių laikotarpis, kurio metu būtų naudojama laikina nacionalinė valiuta.
Pasiūla ir paklausa atliktų likusį darbą. Šiuo atveju, aktyvesnė būtų pasiūla nei paklausa. „Nauja valiuta labai nuvertėtų, o infliacija ryškiai išaugtų, - sako P. Dixonas.
Kiltų ir daug teisinių sunkumų, nes įprastos finansų operacijos, tokios kaip paskolos, turėtų būti denominuotos. Tačiau tai nebūtų pabaiga.
„Gyvenimo standartai smarkiai nukentėtų. Nors tai atrodo patraukli galimybė, trumpalaikė kaina būtų milžiniška.“
Ar bankai, kurie jau sutiko 70 proc. nurašyti paskolas, taip lengvai sutiks ir denominuoti skolas naująją drachma? „Ne, nes jos gali vėl sumažėti per pus“, - teigia P. Dixonas.
Bankų turtas Graikijoje ir šalies skola užsienyje būtų devalvuota. Ir graikai nebegalėtų skolintis komerciškai.
Graikija turbūt turėtų įvesti kapitalo kontrolę, kad visi pinigai nepabėgtų iš šalies, kaip atsitiko Malaizijoje 1998 metais po Azijos finansinės krizės.
Taigi geriausiu atveju, Graikija neturės perkamosios galios, viskas bus nepaprastai brangu ir šalis bus bankrutavusi.
Praeities pamokos
Išėjimo iš euro zonos idėja ta, kad su tokia silpna valiuta, Graikijos ekonomika staigiai išaugtų.
Žmonės dažnai naudoja Argentinos pavyzdį, kurį Nobelio premijos laureatas ekonomistas Paulas Krugmanas pavadino „netobula paralele“.
Argentina, kurios pesas buvo susietas su JAV doleriu, 2001-2002 metais nesugebėjo sumokėti 102 mlrd. JAV dolerių vertės skolų. 2005 metais šalis įtikino 76 proc. savo kreditorių nurašyti skolą, kuri sumažino šalies obligacijų vertę dviem trečdaliais.
Tačiau Argentina daug metų kentėjo ir bent jau turėjo savo nuosavą valiutą. Akcijų kurso keitimo procesas buvo paprastesnis. Ir ji vis dar negali skolintis tarptautinėje skolų rinkoje. Tuo tarpu Graikijai reikės pradėti viską nuo pradžių.
Kitas pavyzdys, Islandija, kur 2008 metais žlugus šalies bankams gyventojai pradėjo atsisakyti Islandijos valiutos.
Islandijos krona per vasarą nuvertėjo perpus. Iškart palūkanos išaugo iki 15 proc., o infliacija pasiekė 14 procentų.
Tačiau P. Dixonas teigia, kad panašiausias paskutinis išėjimo ir euro pavyzdys būtų Čekoslovakijos skilimas.
1993 metų vasarį, Čekoslovakijos krona buvo padalinta į Čekijos kroną ir Slovakijos kroną santykiu vienas su vienu (viena iš šių valiutų nebeegzistuoja; Slovakija 2009 metais priėmė eurą.
Bet tuo atveju, kaip ir keičiant visas didžiąsias Vakarų Europos valiutas euru, žmonės turėjo laiko prisitaikyti prie naujos valiutos koncepcijos.
„Buvo daug laiko priprasti prie bendros valiutos, - sako P. Dixonas. - Taip nebus vykdant atvirkštinį procesą.“
Be to, kiltų klausimas, ar prie išėjimo iš ES nesusidarytų eilė. Ar bus daugiau rinkimų euro zonos periferinėse šalyse? Ar bus naujas Airijos svaras? Naujas eskudas? Nauja peseta?
