Kiekvieną dieną geriame kavą ar arbatą, prausiamės po dušu, plauname rankas, gamine maistą ir atliekame kitus būtiniausius buities darbus, kuriems būtinas vanduo. Visi žinome, jog daugiau nei 70 proc. mūsų Žemės paviršiaus dengia būtent jis, tačiau klimato kaitos daromas poveikis mūsų planetai kėsinasi ir į jo rezervus. Net 97,5 proc. Žemėje esančio vandens yra sūrus, o tai reiškia, kad turime tik 2,5 proc. gėlo vandens. Dalis jo yra užšalusi ledynuose. Tai tik liudija, jog nors atrodytų vandens turime iki kaklo, vis dėlto jis nėra neišsenkantis šaltinis, tad reikėtų atsakingiau pažiūrėti į jo vartojimą.
Kuo vanduo svarbus?
„Dėl klimato kaitos kai kuriuose pasaulio regionuose didėja gėlo vandens trūkumas. Tai jau akivaizdu ir Pietų Europoje. Kylant vidutinei Žemės temperatūrai, daugelyje pasaulio regionų gali suintensyvėti sausros. Todėl norint užtikrinti, kad gėlo vandens nepritrūktų pagrindiniams žmonių poreikiams tenkinti, vandenį reikia naudoti atsakingai. Be to, kai kurie vandens telkiniai yra labai užteršti cheminėmis ir organinėmis medžiagomis ir tai dar labiau apriboja vandens išteklius, tinkamus naudoti žmonėms“,- aiškina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys. Pasak J. Kilpio, taupydami vandenį mažiau jo paimame iš gamtos, vadinasi jo lieka daugiau miškams, upėms, laukams. Taip nepažeidžiama ekologinė pusiausvyra. Pavyzdžiui, panaudojus Amudarjos ir Sidarjos upes laukams drėkinti beveik visiškai išnyko Aralo ežeras centrinėje Azijoje. Sunyko ne tik natūrali ekosistema, bet ir tradicinės žmonių bendruomenės. Tai galima pavadinti ekologine ir socialine katastrofa. „Nors Lietuva yra perteklinio drėkinimo zonoje, vandens išteklius reikia naudoti atsakingai, nes dėl klimato kaitos ateityje Lietuvoje gali pasitaikyti daugiau sausrų. Taip pat reiktų saugoti gruntinius ir paviršinius vandenis nuo taršos, nes toks vanduo gali tapti nebetinkamas naudoti“,- įspėja J. Kilpys.
Vandens naudojimas namie
Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų – varvantis vandens čiaupas virtuvėje ar vonios kambaryje. Ir nors tai atrodo ne pasaulio pabaiga ir jam sutaisyti vis pritrūkstame laiko ar energijos, vis dėlto paskaičiuota, kad taip iššvaistomas beveik 1 litras vandens per valandą, per savaitę toks vanduo pripildytų vonią. Dar prastesnė situacija, jei namuose varva ne tik vandens čiaupai, bet ir klozetas. Tokiu atveju bene 200 litrų vandens nuleidžiami į klozetą tikrąją ta žodžio prasme, o tai prilygsta 50 vandens nuleidimo mygtuko paspaudimų. Prausimasis po dušu turėtų nugalėti maudynes vonioje, nes jis ne tik taupo mūsų laiką, bet ir vandenį bei sunaudojamą energiją. J. Kilpio teigimu, vandenį prausiantis duše gali padėti sutaupyti ir jį taupančios dušo galvutės. Lyginant su įprastinėmis dušo galvutėmis, jos sunaudoja iki 60 proc. mažiau vandens. Paskaičiuota, kad 4 šeimos nariai, kurie maudosi duše apie 5 minutes, per mėnesį taip galėtų sutaupyti apie 240 litrų vandens. Dar daugiau vandens galima sutaupyti tiesiog sutrumpinus prausimosi duše laiką. Kai kurie iš mūsų mėgsta palikti bėgančią vandens srovę kol valosi dantis. Jei kalbame, kad varvantis vandens čiaupas paleidžia vėjais tiek vandens, tai ką jau bekalbėti apie srovę, kuri teka apie 3 minutes.
Tiems, kurie gyvena nuosavuose namuose ir rūpinasi ne tik interjeru, bet ir eksterjeru, reikėtų prisiminti, kad geriausia augalus lauke laistyti anksti ryte arba vėlai vakare. Toks paros metas yra šaltesnis, tad augalai išgarina mažiau vandens ir taip jo daugiau pasisavina. Taip pat šiek tiek paauginus savo veją, neprarasite estetinio vaizdo ir sunaudosite mažiau vandens. Aukštesnės žolės užstoja šaknis bei žemę ir neleidžia prarasti drėgmės.
Dažnas mūsų rytą pradedame puodeliu karšto gėrimo, tačiau norėdami pasimėgauti arbata ar kava turėtume kaisti vandens tiek, kiek puodelių gersime. Paskaičiuota, jog vienas europietis per dieną be reikalo užverda ir tada išpila lauk apie 1 litrą vandens. Jei pakeistume tokį savo įprotį, sunaudojamos energijos vandeniui užvirti užtektų trečdalio Europos gatvių apšvietimui. Nuplauti vaisius ir daržoves yra būtina, bet turėtumėte juos plauti ne po tekančia srove, o pilname vandens dubenyje, po to tuo pačiu vandeniu galėtume palieti augalus. Nesusidurdami su vandens nepritekliumi neįvertiname, kad vieną dieną jo atsargos gali išsekti ir prie to gana stipriai prisidedame ir mes. Keisdami ne tik savo požiūrį ir elgesį galime išsaugoti vandenį tik reikia pradėti veikti, o ne kalbėti.
http://ec.europa.eu/clima/citizens/
