Prognozuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kartu su ES investicijomis ir kitos tarptautinės paramos lėšomis sieks 8,476 mlrd. eurų, arba 5,3 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 9,060 mlrd. eurų, arba 4,3 proc. daugiau nei 2016 m.
„Siekiant spartinti realiųjų pajamų augimą mažiausiai uždirbantiems gyventojams, taip pat – vykdyti tarptautinius susitarimus ir skatinti investicijas bei padidinti ekonomikos augimo galimybes, 2017 m. biudžetas strategiškai labai aiškiai orientuotas į socialinės atskirties mažinimą, krašto apsaugos stiprinimą ir būtinų struktūrinių reformų finansavimą“, – sakė finansų ministrė Rasa Budbergytė.
Žilvinas Šilėnas: skolos nukeliamos ateičiai
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas kitų metų biudžetą vertina neigiamai. Balansas nepasiektas, o skolos kaupiasi.
„Valdžia nuolatos sako, kad bus subalansuotas biudžetas už poros metų, bet vis matome, kad jis ir toliau nesubalansuotas. Turėti deficitinį biudžetą, kai pajamos į biudžetą kiekvienais metais auga rodo, kad nėra tinkamai tvarkomasi su išlaidomis“, – konstatuoja Ž. Šilėnas.
Analitiko nuomone, nors ir finansų ministrė išskyrė pagrindines sritis, kurioms bus skiriama daugiau lėšų, biudžetas yra be prioritetų. Mat vienoms sritims didinant lėšas, kitoms jos turėtų mažėti.
„Jei šeima nusprendžia, kad jos prioritetas yra atostogos, tai tais metais neperka naujo automobilio ar televizoriaus. Tuo tarpu Lietuvos biudžeto atveju išeina taip, kad kažkuriai sričiai skirsime daugiau pinigų, bet kitoms nemažinsime. Taip ir susidaro deficitas“, – sako ekonomistas.
Be visa to, jis pabrėžia, kad pagrindinė problema lieka neišspręsta – valstybės skola. Deficitas reiškia, kad yra skolinamasi ir skolų atidėjimas yra nukeliamas ateičiai, tikina Ž. Šilėnas. Tokia ateities mokesčiai nuguls ant Lietuvos gyventojų pečių. Jo teigimu, kiekvienam gyventojui jau dabar prisikaupė po 6 tūkst. Eur skolos.
„Vien palūkanos už skolą, t.y. mokėti tik už jas, neatiduodant pačios skolos, kiekvienais metais reikia 600 mln. eurų. Už tokią sumą būtų galima visiems gyventojams viso šildymo sezono kaštus užmokėti. Norint sumažinti mokesčius reikia ir politinės valios. Jos nėra. Kitas dalykas, kai tu pastoviai suki deficitą, tai ir galimybių sumažinti mokesčius atsiranda vis mažiau“, – teigia jis.
Gitanas Nausėda: negalima visų išlaidų sieti su ekonomikos augimu
Vis dėlto ne visi biudžetą vertina kategoriškai neigiamai. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda tikina, kad numatytos didesnės išlaidos krašto apsaugai ir socialiniam modeliui – būtinos. Tad nors subalansuoto biudžeto ir nepavyksta pasiekti, tam yra rimtų priežasčių.
„Pirmiausia tai susiję su geopolitika – gynybų išlaidos didėjimas. Kitos priežastys daugiau ekonominio pobūdžio – socialinio modelio įgyvendinimas. Gal ir vienkartinis, bet sukuriantis nuolatinį lėšų poreikį. Trečia, neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) kėlimas – beveik 150 mln. Eur negautų pajamų. Niekas nėra skaičiavęs, kiek grįžtų per vartojimą tų pajamų, nes gyventojai turėtų daugiau perkamosios galios, reiškia nupirktų daugiau ir dalį susigrąžinti įmanoma per PVM ir akcizus. Jei šituos tris sprendimus eliminuotume ir nebūtume įgyvendinę, būtume turėję perteklinį biudžetą. Tačiau nei vieno iš šių sprendimų nebuvo galima atidėti metams ar dar ilgiau“, – sako ekonomistas.
Visgi G. Nausėda pripažįsta, kad viešųjų išlaidų prasme valstybė eina inercijos keliu – išlaidos vis šiek tiek didinamos. Nors išimčių ir pasitaiko, pavyzdžiui Valstybės saugumo departamentui skirta mažiau, tačiau jos retos.
Vargu ar ši Vyriausybė galėjo imtis kokios valdymo reformos kadencijai besibaigiant, sako ekonomistas. Tad toks augantis finansavimas gali keistis naujajai Vyriausybei imantis valdymo funkcijų optimizavimo. Ekonomisto teigimu, tikėtina, kad nuo 2018 politikai galėtų imtis šios ekonominės reformos.
Priešingai nei ekonomistas Ž. Šilėnas, G. Nausėda teigia, kad žvelgiant į valstybės skolą, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į ekonomikos augimą. Valstybės skolos ir BVP santykis didėja tuo atveju, jei biudžeto deficitas yra didesnis už ekonomikos augimą. Šiuo atveju, biudžeto deficitas bus mažesnis nei ekonomikos augimas.
„Atsižvelgiant į tikrai palankias skolinimosi sąlygas, šiuo metu Lietuvos praskolinimo pavojaus nėra, bet norint imtis rimtesnių žygių mokesčių politikoje iškiltų klausimas, o kaip finansuoti. Pavyzdžiui, tolimesnis darbo mokesčio naštos mažinimą. Ar tai įvykdyti per ekonomikos augimą, kas švelniai tariant atrodo nevisiškai pagrįsta, nes ekonomikos augimas viena vertus gali būti labai kuklus, o antra ant šito kurpalio ir taip prikabinta visokių kitokių dalykų. Visi kalba apie tai, kad reikia gynybos išlaidas didinti ir pan., visi sieja tai su ekonomikos augimu. Aišku, kad neįmanoma visų žaislų ant šitos Kalėdinės eglutės sukabinti. Tada manyčiau, kad jau kiltų klausimas, o kaip elgtis su kitais mokesčiais, jei būtų imtasi ir tolesnio NPD didinimo ir „Sodros“ įnašo mažinimo“, – svarsto ekonomistas.
Atsakymas į šiuos klausimus – papildomi mokesčiai, pavyzdžiui automobilių ar nekilnojamojo turto mokesčių srityje.
Mažiau skirta tik būstui ir komunaliniam ūkiui
Biudžeto rodikliai parengti remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2017 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,7 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,2 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 6,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 7,2 proc.
Vyriausybė 2017 metais numato skolintis apie 3,2 mlrd. eurų, daugiausiai ankstesnei skolai grąžinti. Planuojama, kad 2017 m. skolos valstybės vardu valdymo išlaidos sudarys beveik 560 mln. eurų, ir bus apie 43 mln. eurų mažesnės nei 2016 metais.
Valstybės biudžeto asignavimai švietimui sudarys apie 1,285 mlrd. eurų (88,3 mln. eurų daugiau nei 2016 m. plane), socialinei apsaugai – 1,226 mlrd. eurų (125,3 mln. eurų daugiau nei 2016 m. plane). Gynybai numatoma skirti 793 mln. eurų (149,2 mln. eurų daugiau nei 2016 m. plane), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 710 mln. eurų (69 mln. eurų daugiau nei 2016 m. plane), sveikatos apsaugai – 604,5 mln. eurų (24,2 mln. eurų daugiau nei 2016 m. plane), poilsiui, kultūrai ir religijai – 274,8 mln. eurų (9 mln. eurų daugiau nei 2016 m. plane), aplinkos apsaugai – 164,2 mln. eurų (56,7 mln. eurų daugiau nei 2016 m. plane), būstui ir komunaliniam ūkiui – 113,8 mln. eurų (29,3 mln. mažiau nei 2016 m. plane).
„Yra du labai svarbūs prioritetai, kurių mes laikomės – tai tarptautiniai mūsų įsipareigojimai NATO skirti krašto apsaugai ir gynybai lėšų, artėjant prie 2 proc. – mūsų projekte papildomai skiriame beveik 150 mln. eurų. Kita gana didelė išlaidų dalis numatyta socialiniam modeliui – arti 250 mln. eurų“, – teigė finansų ministrė Rasa Budbergytė.
Pasak R. Budbergytės, dar 144 mln. eurų kainuos neapmokestinamų pajamų dydžio didinimas, daugiau lėšų kitąmet reikės įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis – 41,4 mln. eurų, Kelių priežiūros ir plėtros programai – 32,5 mln. eurų, pedagogų darbo užmokesčio didinimui – 24 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojų algų kėlimui – 7,1 mln. eurų, daugiabučių namų atnaujinimui ir modernizavimui – 14,6 mln. eurų, investuotojų pritraukimui į Lietuvą – 11,7 mln. eurų.
