Laidotuvių organizatoriai pastebi, kad žmonės vis dažniau vietoje įprastų laidotuvių renkasi personalizuototas laidotuvių ceremonijas, skirtas konkrečiam, jau išėjusiam žmogui.
Atsisako sąsajų su religija
Kitokių laidotuvių, „Lydėtuvių“, bendraįkūrėja Elena Patamsė pasakojo, kad pirmąsias laidotuves suorganizavo prieš du metus.
„Mūsų organizuojamos laidotuvės nuo įprastų skiriasi tuo, kad vedame ceremoniją, kuri yra pasaulietinė. Ji nepriklauso jokiai religijai.
Ceremonijos metu pasakojame apie mirusio žmogaus gyvenimą ir stengiamės koncentruotis ne į tai, kas laukia po mirties, bet į tai, ką žmogus sukūrė šiame gyvenime. Ir nesvarbu, ar jis gyveno 90 metų, ar mirė būdamas dar kūdikis. Juk kiekvieno žmogaus gyvenimas paliečia kitų gyvenimus. Į tai laidotuvių ceremonijos metu ir orientuojamės“, – pasakojo E. Patamsė.
Ji tikino, kad stengiamasi surengti personalizuotas laidotuves, skirtas konkrečiam žmogui.
„Netgi ruošdami laidotuvių dekorą stengiamės, kad jis kuo daugiau papasakotų apie konkretų žmogų, jo pomėgius. Pavyzdžiui, jeigu žmogus kolekcionavo laikrodžius juos galima panaudoti laidotuvių dekorui. Norime, kad artimieji atsisveikintų ne su beasmeniu žmogumi, bet su konkrečiu artimuoju, kurį jie pažinojo.
Jeigu iš pradžių galvojome, kad kitokias, personalizuotas laidotuves rinksis jaunesni ir miesto žmonės, dabar matome, kad mūsų klientai įvairaus amžiaus ir iš visos Lietuvos. Tačiau galime išskirti, kad pas mus kreipiasi atviresni žmonės, kurie gerbia tradicijas, tačiau nori kitokių laidotuvių“, – klientus apibūdino laidotuvių organizatorė.
Kainos prasideda nuo 1,5 tūkst. eurų ir gali siekti 10 tūkst. eurų
Anot E. Patamsės, ceremonijų ir kitų paslaugų kainos priklauso nuo to, kas tiksliai užsakoma.
„Ceremonija kainuoja 380 eurų. Tai yra pusvalandžio trukmės personalizuota istorija, kurią paruošiame pagal klausimynus, kuriuos užpildo artimieji. Taip pat prisideda ir papildomos paslaugos, pavyzdžiui, netradicinės vietos užsakymas. Mūsų pusė klientų renkasi šarvojimo sales, o kiti laidotuves rengia įdomesnėse vietose. Pavyzdžiui, miesto kavinėje ar muziejuje, kur mėgdavo lankytis mirusysis.
Laidotuvės šarvojimo salėje su dekoru ir mišiomis kainuoja beveik tiek pat, kiek ir pas mus. Mūsų kainos nuo rinkos kainų nesiskiria, nes kaina žmonėms yra svarbus kriterijus. Vyresni žmonės laidotuvėms jau būna pasitaupę, jie gali daugiau išleisti“, – apie kainas kalbėjo E. Patamsė.
Ji tikino, kad prieš laidotuves klientams yra išsiunčiama visų išlaidų sąmata.
„Dažnai tenka girdėti, kad kitus žmonės gauna sąskaitą tik po laidotuvių. Ir tada paaiškėja, kad ji daug didesnė, nei buvo tartasi. Todėl mes siekiame skaidrumo. Nesąžininga žaisti sunkia žmonių emocine būkle, juk tie žmonės būna ką tik netekę artimųjų.
Prieš pradėdami organizuoti laidotuves iš karto su klientais nusibrėžiame kainų rėžius. Paprastai laidotuvės kartu su vieta, užkandžiais, muzika, dekoracijomis ir ceremonija atsieina apie 1,5–2 tūkst. eurų. Žinoma, esame turėję laidotuvių, kur kaina siekė beveik 10 tūkst. eurų. Tačiau ten buvo kur kas daugiau žmonių nei įprastai. Be to, kuo išskirtinesnis dekoras, tuo daugiau jis ir kainuoja“, – aiškino E. Patamsė.
Pasak jos, visų dalykų, susijusių su laidotuvėmis, iš anksto suplanuoti neįmanoma.
„Rekomenduojame neskubėti, nebent mirusysis šarvojamas karste, tada dėl higienos laidotuvės turi būti skubinamos. Tačiau jeigu laidojama urna galima ir neskubėti, ramiai suorganizuoti laidotuves.
Būna, kad su mumis žmonės ir po kelių mėnesių susisiekia, nes tik po tiek laiko pribręsta ir žino, kaip nori atsisveikinti su mirusiu artimuoju“, – komentavo laidotuvių organizatorė.
Netradiciniai laidotuvių sprendimai
Anot E. Patamsės, žmonės renkasi įvairius būdus įprasminti artimojo netektį.
„Pavyzdžiui, viena šeima praradusi vaikelį iš jo rūbelių pasiuvo kalėdinius eglutės žaisliukus. Taip jie kiekvienais metais prisimena sau brangų žmogų. Kiti artimieji paprašė supakuoti gėlių sėklas į mažas pakuotes ir jas išdalinti laidotuvių svečiams, nes tų gėlių spalva priminė mirusiojo akių spalvą. Šeima paprašė kiekvieno laidotuvių svečio grįžus namo pasėti tas sėklas. Kai atsisveikinome su keliones mėgusiu žmogumi, visi svečiai gavo po akmenuką ir paprašėme jį nugabenti į šalį, kurioje tas žmogus dar nebuvo aplankęs.
Tačiau dekorą laidotuvėms artimieji renkasi nuosaikų, prisibijo netradicinių sprendimų. Esame dekoravę laidotuves mėgstamomis gėlėmis ar daiktais, kuriuos miręs žmogus kolekcionavo. Dažnai dekorui naudojami asmeniniai mirusiojo žmogaus daiktai, drabužiai, batai“, – vardijo E. Patamsė.
Ji pastebėjo, kad dalis žmonių atsisako ir tradicinių gedulingų pietų.
„Jeigu laidotuvės vyksta šarvojimo salėje, įprasta, kad vėliau būna ir gedulingi pietūs. Tačiau jeigu laidotuvių ceremonija vyksta neįprastoje vietoje, tada siūlome sujungti atsisveikino ir užkandžių zonas. Tokiais atvejais nebūna slogios tylos.
Taip pat dažnai gaminami patiekalai, kuriuos mėgo miręs žmogus, tai dar vienas būdas įprasminti mirusiojo prisiminimą“, – pastebėjo laidotuvių organizatorė.
Gyventojas vis dažniau renkasi kremavimą
Lietuvos krematoriumo Kėdainiuose vadovas Bernardas Vilkelis skaičiavo, kad kremavimo paslaugos populiarumas Lietuvoje auga.
„Trečiąjį ketvirtį kremavome daugiau nei 9 tūkst. mirusiųjų, tai sudaro daugiau nei 20 proc. visų mirusiųjų Lietuvoje tuo pačiu laikotarpiu.
Tačiau kainos infliacija nepaveikė. Stengiamės ją išlaikyti ir toliau maksimaliai efektyviai organizuodami veiklą. Turime du įkainius – jei kremavimas reikalingas skubiai, per parą, pati paslauga kainuoja 382 eurų, o jei atsisveikinimas organizuojamas vėliau ir kremavimo laikas mažiau svarbus, kaina siekia 310 eurų“, – nurodė krematoriumo vadovas.
Jis pastebėjo, kad dažnai patys žmonės išreiškia valią, kad būtų kremuoti.
„Pagal statistiką Lietuvoje kremuojama apie 30 proc. mirusiųjų. Tačiau pastebima, kad didmiesčiuose kremavimas yra žymiai populiaresnis nei mažesniuose miesteliuose. Gan dažnai valią dėl kremavimo, dar būdamas gyvas, išreiškia pats velionis. Kitais atvejais žmonės kremavimą renkasi kaip priimtinesnį laidojimo būdą“, – atkreipė dėmesį B. Vilkelis.
Savo laidotuvėms žmonės netaupo
„Lietuvos krematoriumo“ užsakymu „Berent Research Baltic“ liepos mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, savo ir artimųjų laidotuvėms taupo tik 19 proc. lietuvių. Žmonės dažnai nėra susipažinę su įvairiomis taupymo galimybėmis, rečiau pagalvoja apie krizinius gyvenimo atvejus.
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad mirus artimam žmogui 19 proc. apklaustųjų pasinaudotų išsimokėjimo paslauga, nes papildomų santaupų neturi.
Anot Karolinos Jancevičiūtės, Kaune esančių atsisveikinimo namų „Rekviem“ administracijos vadovės, artimiesiems svarbu surengti gražų ir įsimintiną atsisveikinimą su velioniu, taip paskutinį kartą išreikšiant meilę ir pagarbą. Žinoma, kaina – taip pat svarbus faktorius, priimant sprendimą.
Pavyzdžiui, 53 proc. apklausos dalyvių įvardijo, kad renkantis laidojimo namų paslaugas, kaina yra vienas svarbiausių kriterijų; 36 proc. žmonių atskleidė, kad atsisveikinimo namus renkasi tik pagal kainą.
„Rinkdamiesi prekes ir paslaugas, velionio artimieji visada atsižvelgia į savo finansines galimybes. Iš praktikos pastebime, kad tuomet, kai kyla dvejonių, ką rinkis – tai, kas labai patinka artimiesiems ir kas patenkintų velionio valią, ar tai, kas yra prieinama pagal finansines galimybes, klientai beveik visada linkę rinktis pirmąjį variantą. Pagarbus ir velionio valią išpildantis atsisveikinimas artimiesiems yra svarbus, – pasakojo K. Jancevičiūtė.
Pasak pašnekovės, tokiais atvejais artimieji labiau linkę pasiskolinti pinigų arba skirti daugiau, nei buvo numatyta.
„Dažniausiai už laidotuves moka velionio artimieji, taip pat nemažą dalį padengia į atsisveikinimą susirinkusiųjų suaukoti pinigai. Daugiausia pinigų žmonės skiria pagarbiam velionio paruošimui: šarvojimui, aprengimui, karstui. Kremacijos atvejais beveik visada renkamasis ekologiškas ir paprastas medinis karstas, šį sprendimą labiausiai lemia minimalizmo ir ekologijos populiarėjimas. Klientai vis dažniau renkasi ir minimalistinę puošybą gėlėmis, atsisako didelio kiekio vainikų“ – tendencijas vardijo K. Jancevičiūtė.
Pinigus tokiai dienai taupo ir patys žmonės. Nors remiantis tyrimo duomenimis dauguma mano, kad už laidotuves turi mokėti artimiausi šeimos nariai (50 proc.) arba giminaičiai (16 proc.), laikomasi ir tokios nuomonės, kad laidotuvių minėjimas turi būti padengtas velionio santaupomis (22 proc.).
