Aplinkos ministerijos atstovė Raimonda Karnackaitė patikino, kad nuo 2021 m. visų naujai statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą bus pateiktas po 2020 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė privalės būti aukštesnė nei iki šiol ir pasiekti A++ reikalavimus.
Specialistai aiškina, kad rinkoje nauji pokyčiai nesklandumų atnešti neturėtų, tačiau jau kalbama, kad po kelerių metų būstas gali pabrangti.
Kuo skirsis A++ nuo A+ energinės klasės?
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNPTA) vadovas Mindaugas Statulevičius, kalbėdamas apie naujus pokyčius NT rinkoje, tikina, kad didžioji dalis reikalavimų yra nesunkiai išpildomi, tačiau pabrėžia, kad tam tikrų iššūkių statant pastatą gali iškilti.
„Nauji pakeitimai lems, kad ne mažiau kaip pusė energijos sąnaudų pastatų šildymui turės būti iš atsinaujinančių šaltinių. Tai reiškia, kad turės būti naudojamas biokuras, saulė, vėjas, geotermija. Visgi daugiabučių gyventojams iš dalies gali niekas nesikeisti – didžioji dalis miestų centrinių šildymų sistemos jau dabar naudoja biokurą.
Statantiems individualius namus, galbūt bus iššūkis tas, kad teks daugiau orientuotis į tvarią šilumos energiją, tam tikros investicijos gali šiek tiek išbranginti patį produktą, bet, manau, kad tai nebus labai ženkli dalis.
Kalbant apie inžinerines sistemas, didesnis iššūkis galbūt yra rekuperavimo sistemos. Didelis pastatų sandarumo reikalavimas įveda prievolę, kad namuose būtų mechaninis oro maišymas, naudojami rekuperatoriai, kurių efektyvumas irgi priklauso nuo to, koks energijos šaltinis yra naudojamas. Dažniausiai tam pasitelkiama elektra, kuri nėra laikoma žaliąja energija. Kuo daugiau reikia elektros rekuperavimo įrenginiui, tuo tai blogina pastato techninius parametrus, todėl šioje vietoje prireiks ieškoti balanso“, – teigė M. Statulevičius.
Aplinkos ministerijos atstovai savo ruožtu priduria, kad pastatai, kuriems bus taikomi A++ energinės klasės reikalavimai, privalės atitikti iškeltus vartojimo efektyvumo C1 ir C2 rodiklius: C1<0,3 ir C2 ≤ 0,70. Štai A+ klasės rodikliai yra kiek mažesni – C1<0,5 ir C2 ≤ 0,80.
Priduriama, kad jei A++ energinės naudingumo klasės pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turė būti ne mažesnis kaip 0,80, išskyrus atskirų srautų rekuperatorius, jų naudingumo koeficientas turi siekti bent 0,68, o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,45 Wh/m³.
A+ klasės pastatuose įrengtų rekuperatorių naudingumo koeficientas šiuo metu turi būti ne mažesnis kaip 0,75, išskyrus atskirų srautų rekuperatorius, jų naudingumo koeficientas turi pasiekti 0,68 rodiklį. Tuo metu naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,55 Wh/m³.
Ministerijos pastebėjimu, Lietuvoje situacija susiklostė labai dėkinga – iki įvedant šį reikalavimą, centralizuotos šilumos tiekėjai įsisavino šilumos gamybą iš biokuro, todėl daugiau kaip pusė centralizuotai tiekiamos energijos yra „žalia“.
Būsto kaina išaugs
NT rinkos ekspertai tikina, kad nauji įpareigojimai išties gali pabranginti statybų kaštus, o visa tai atsirems į paties būsto pabrangimą.
Visgi tikimasi, kad dėl didelės konkurencijos rinkoje pirkėjai tokį kainų pokytį pajus tik labai menkai.
„Aš manau, kad kainų didėjimo iškart nepamatysime. Būstą, atitinkantį A++ energinės klasės reikalavimus, turbūt išvysime 2022–2023 metais. Kaina turėtų išaugti neženkliai, nes perėjimas nėra sudėtingas, rinka, gamintojai tam ruošėsi, gamybinės sistemos yra pritaikytos, o NT rinkoje turime aukštą konkurenciją.
Jeigu palygintumėme du tokius pat projektus, manau, kad būsto pabrangimas turėtų siekti apie 4–5 proc. Kainos gali išaugti dėl minėtų priežasčių – rekuperavimo sistemų ribojimų ir atsinaujinančių energijos šaltinių. Šiuo metu nėra daug įmonių, kurios siūlytų rekuperavimo sistemas, todėl jos gali teikti brangesnius sprendimus. Suprantama, tai gali atsiliepti galutinei turto kainai“, – pastebėjo NT ekspertas M. Statulevičius.
Apie būsto kainų kilimą užsimena ir „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas, kuris priduria, kad pats pabrangimas visgi gali tapti nepastebimas augančių kainų tendencijoje.
„Naudojamos technologijos brangsta, todėl nauji reikalavimai gali išauginti būsto kainas apie 5–8 proc. Žinoma, svarbu įvertinti ir tai, ar kainų pokyčiams įtakos nedarys pandeminė situacija šalyje.
A++ pastatų pardavimo įsibėgėjimui dar reikia šiek tiek laiko, tačiau aš manau, kad kainų šuolis susilygins su bendru kainų ir pajamų augimu. Tikėtina, kad pabrangimas nebus stipriai juntamas“, – pridūrė A. Kišūnas.
Įžvelgia naudą
Tuo metu Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas tvirtina, kad nors pokyčiai kiek išaugins būsto kainas, vertėtų įvertinti ir naudą, kuri bus pastebima ateityje.
„Aukštesnės energinės klasės pastatą pastatyti kainuoja brangiau nei žemesnės energinės klasės pastatus, tačiau tvarių pastatų nauda yra gerokai didesnė ir jų poreikis vis labiau auga, nes aukšto energinio naudingumo būstų eksploatacija yra daug pigesnė nei žemesnių klasių.
Pavyzdžiui, pagal Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) duomenis, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų, kurių naudingasis plotas yra apie 200 m², energijos sąnaudos A energinio naudingumo klasės pastatui 52–55 kWh/m ²/metus, A+ yra 49 kWh/m ²/metus. Tai reiškia, kad naujos statybos namuose užtikrinamos gerokai mažesnės šildymo išlaidos, kartais šis skirtumas siekia net iki keliolikos kartų.
Kuo energetiškai efektyvesnis pastatas statomas, tuo mažesnis energijos poreikis reikalingas, o tai itin naudinga ir patiems gyventojams. Projektų pagal naujuosius reikalavimus sąmatos gali augti 5–7 proc.“, – prognozavo D. Gedvilas.
Tikina, kad pokyčiai chaoso neįneš
Kiek anksčiau NT rinką sukrėtė pokyčiai pereinant iš B energinės klasės į A. Tuomet nebuvo tiksliai žinoma, iš kur gauti reikiamų medžiagų tam, kad būtų išpildyti keliami reikalavimai.
Be to, su sunkumais susidūrė ir patys projektuotojai. Visgi D. Gedvilas tvirtina, kad tokių nesklandumų tikrai kilti neturėtų.
„Kuomet vyko perėjimas nuo B prie A energinės klasės reikalavimų projektuotojai užtruko prisitaikyti prie griežtesnių reikalavimų, o statybininkai – prie pažangesnių medžiagų ir naujų sprendimų, tam reikėjo ir papildomų investicijų, o projektų sąmatos išaugdavo net 10-15 proc. Tačiau rinka palaipsniui priprato prie A klasės reikalavimų, o ir patys užsakovai netruko įsitikinti A energinės klasės teikiama nauda.
Reikia pripažinti, kad užsibrėžtų ES tikslų nepasieksime be skaitmeninių technologijų ir duomenų kaupimo. Norėdami efektyviai įgyvendinti tvarios statybos reikalavimus, privalome investuoti į statinio informacinio modeliavimo (BIM) taikymą Lietuvos statybos sektoriuje, į struktūruotų skaitmeninių duomenų apie statinių gyvavimo ciklą surinkimą ir apdorojimą bei darbuotojų kompetencijų ugdymą.
Perėjimas prie žiedinės ekonomikos yra sisteminis pokytis, kuriam lemiamos įtakos turi politinė valia ir valstybės vaidmuo, siekiant skaitmenizuotis ir diegti inovacijas. Norint mažinti klimato kaitos įtaką, reikalinga ne tik verslo iniciatyva, bet ir savivaldybių bei valstybinių institucijų lyderystė“, – pastebėjo pašnekovas.
NT ekspertas A. Kišūnas priduria, kad gyventojai stengiasi gauti leidimus statiniams dar šiemet, kol nėra įsigalioję nauji reikalavimai, ir tikina, kad jau dabar A+ klasės energiniai normatyvai yra priartėję prie A++.
„Statybininkai, kurie planuoja mažesnius ar didesnius projektus, stengiasi gauti leidimus dar šiemet. Tačiau aš nemanau, kad kitąmet bus susiduriama su problemomis. A+ klasė yra tokioje konkurencinėje terpėje, kai klientas pats renkasi produktą, kuris turi daugiau pliusų, o vystytojai yra suinteresuoti padaryti geriau, todėl energinė vertė yra netoli A++ klasės. Nemanau, kad tai turės labai didelę įtaką ir pačių pirkėjų aktyvumui ateityje“, – kalbėjo pašnekovas.
Apie žemesnius reikalavimus, nei buvo anksčiau, kalba ir LNPTA vadovas M. Statulevičius. Pašnekovas tikina, kad tokio pasimeto, koks buvo anksčiau, tikrai nepamatysime.
„Mums teko labai aktyviai dalyvauti tame procese, kai perėjome iš B į A energinę klasę. Savo ruožtu inicijavome, kad būtų peržiūrėti rodikliai, nukeltas įsigaliojimo terminas 10 mėnesių, nes matėme, kad rinkoje yra tikrai didelis pasimetimas ir nepasiruošimas projektuoti gerokai aukštesnę energinę klasę.
Dabar tas laiptelis nėra toks aukštas. Jį perlipti ir prisitaikyti visi yra pajėgūs“, – tikino M. Statulevičius.
Įvardijo, kam reikalavimai negalios
Aplinkos ministerija nurodo, kada minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nėra nustatomi:
* Pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų jų būdingos savybės ar išvaizda;
* maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;
* laikiniesiems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;
* nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties ir žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams;
* atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;
* poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;
* nešildomiems pastatams;
* avarinės būklės pastatams, kurių atnaujinimas atsižvelgus į sąnaudas, skaičiuojant per apytikrį avarinės būklės pastatų ekonominio gyvavimo ciklą, būtų nenaudingas.
Tvarumo konsultacijų įmonės „Vesta“ vadovas Evaldas Savickis pažymi, kad energiją taupantis pastatas – tik vienas iš tvarumo kriterijų. Šių metų rugsėjį atlikta apklausa parodė, kad nors tvarumo vertę supranta dauguma, mokėti už tai ryžtųsi mažiau nei pusė perkančiųjų būstą.
„Beveik 90 proc. apklaustųjų mano, kad tvarus būstas turi didesnę finansinę vertę, tačiau tik trečdalis būtų pasiryžę mokėti iki 1 tūkst. eurų papildomai už tvarų būstą, o 7 proc. mokėtų 1–5 tūkst eurų. Kita dalis respondentų (48 proc.) sutinka, kad tvarumas būstui yra svarbus, tačiau papildomai už tai nemokėtų", – sako E. Savickis.
Anot jo, statybų rinka sparčiai keičiasi dėl pirmiausia iš Europos ateinančių direktyvų ir griežtėjančių reikalavimų, tokių kaip aukšta energinio naudingumo klasė, todėl tvarių sprendimų diegimas taps savaime suprantama būtinybe.
Registrų centro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 82 sertifikuoti A++ energinės klasės pastatai, didžioji dalis – individualūs namai.
