Dauguma verslininkų į finansavimo šaltinį „Kickstarter“ kreipiasi tikėdamiesi paversti savo idėjas pelną nešančiais produktais, rašo bloomberg.com. Tuo tarpu lėšų nestokojantis Alexas Gizisas, į taip vadinamus visuomenės finansavimo (ang. crowdfunding) šaltinius kreipėsi ieškodamas ne idėjų, o motyvuotų testuotojų.
A. Giziso įmonė „Connectify Inc.“ investuotojų kapitalą susišlavė dar 2011 metais, kuomet pristatęs bevielio interneto ryšio spartinimo programą šis susilaukė nemažai dėmesio. Tuomet verslininkui prireikė išsiaiškinti ar idėjomis grįsta produkcija patrauks pirkėjų dėmesį. Būtent tuomet buvo pasitelktas visuomenės finansavimas, rašo bloomberg.com.
„Pagalvojome, kad jei įmanoma surinkti 50 tūkst. JAV dolerių (130 tūkst. litų) tik pristatant įrangos konceptą, pateikę savo idėją visuomenės finansavimo platformai, išsiaiškinsime, kiek ši yra populiari kasdienių vartotojų galvose“, – aiškino A. Gizisas.
Bloomberg.com manymu, „Kickstarter“ ir kiti panašaus pobūdžio tinklalapiai brenda į neištyrinėtus vandenis. Pusę dešimtmečio visuomenės finansavimo tinklalapiai padėjo perspektyviems kino kūrėjams, internetiniams verslininkams ar jauniems muzikantams rasti taip reikiamą finansavimo šaltinį.
Tuo tarpu dabar, lėšų nestokojantys startuoliai naudoja tuos pačius finansavimo tinklapius, kad rastų patikimas apžvalgas ir įvertinimus galinčius suteikti vartotojus.
„Kickstarter“ teigimu, per pastaruosius ketverius metus 4,7 mln. žmonių 47 tūkst. projektų skyrė 760 mln. JAV dolerių sumą (1,9 mlrd. litų). Norinčių finansuoti ir būti finansuotais skaičius nuolatos auga, mat tokia platforma įgauna vis daugiau populiarumo ir tampa geriau žinoma plačiajai visuomenei.
Atsiperkanti rizika
2008 metais įsteigta nepriklausomų filmų finansavimo platforma „Indiegogo“ šiuo metu kiekvieną savaitę paskirsto milijonus dolerių, rašo bloomberg.com. Visuomenės finansavimas leidžia mažesnėmis sumomis prisidėti prie mėgstamo projekto ir taip anksčiau už kitus vartotojus gauti patį produktą.
Tuo tarpu įprasti rizikos kapitalo investuotojai disponuoja didelėmis sumomis ir siekia visiškai nusipirkti vieną ar kitą idėją, taip susižerdami didesnę dalį pelno.
„Toks investavimo modelis naudingas visiems – finansuojamas projektas sulaukia taip reikalingo įstatinio kapitalo, o investuotojai, dėl mažesnio skiriamų lėšos dydžio minimizuoja potencialius nuostolius“, – aiškino Sietle įsikūrusio investicinio fondo „Madrona Venture Capital“ vadovas Scottas Jacobsonas.
„Dauguma žmonių „Kickstarter“ laiko grynai finansinės pagalbos paieškos platforma, tačiau ją verslas gali naudoti, kaip įrankį pirmųjų vartotojų-bandytojų paieškai“, – pridūrė S. Jacobsonas.
Investuoja į ateitį
Bloomberg,com teigimu, „Madrona Venture Capital“ investavo į du projektus. Pirmasis, pavadinimu „Play-i“, skirtas suprogramuoti robotus, kad šie galėtų padėti vaikams mokytis programavimo, o antrasis, kompanijos „Snupi Technologies Inc.“ vystomas namų priežiūros sensorių kūrimo projektas.
Tuo tarpu įmonė „Scanadu Inc.“, kuri vysto įrenginius, leidžiančius vartotojams realiu laiku stebėti savo sveikatą, , „Kickstarter“ pagalba surinko 1,7 mln. dolerių (4,4 mln. litų) – dar tiek pat surinkta iš kitų privačių investuotojų.
Niujorke įsikūrusi kompanija „Kickstarter“ leidžia kapitalo pritraukimu užsiimti visiems, kurie atitinka bent vieną 13 kategorijų – produktas privalo būti pristatytas pasitelkiant vaizdo medžiagą. Lėšas skirti gali visi, o rėmėjai dažniausiai sulaukia reklamos produkto pristatymo metu.
„Kickstarter“ platforma įdomi tuo, kad jos kūrėjai taip pat nesišalina rizikos – už kiekvieną nepavykusį projektą pinigai yra grąžinami. Vis dėlto tai negalioja, jei projektas nėra atliekamas dėl autorių vėlavimo.
Dalyvauja ir lietuviai
Lietuvių startuoliai, sukūrę prietaisą „Rubbee“, kuris leidžia įprastą dviratį paversti elektriniu vos per kelias sekundes, taip pat ieškojo finansavimo „Kickstarter“ platformoje. Pastarosios duomenimis, lietuviams reikiamą sumą surinkti jau pavyko – 214 gerbėjų projekto vystymui skyrė 64,983 tūkst. svarų sterlingų.
„Kickstarter“ platforma sėkmingai naudojosi ir lietuviškas projektas „The Poe Project in Lithuania“, kuris rinko lėšas garsaus rašytojo Edgaro Allano Poe kūrinių pagrindu statytiems spektakliams.
Deja, tačiau galima rasti ir nesėkmių – du kinematografijos projektai iš Lietuvos nesusilaukė pakankamai dėmesio ir yra įvardijami, kaip nesėkmingi. Vienas nepavykęs projektas siekė sukurti dokumentinį filmą apie lietuvius Sibire, kitas – filmas apie Lietuvos kopinėjimo olomis istoriją.
