Kaimynai su Afrikiniu kiaulių maru kovoja ugnimi, o Lietuvai apsisaugoti nuo šios pavojingos infekcinės ligos gali sukliudyti biurokratai, gali būti patirta dešimtys milijonų litų nuostolių. Ekspertai įsitikinę, kad afrikinio kiaulių maro protrūkis sužlugdytų Lietuvos kiaulininkystę, nes jau dabar dėl 2011 m. kilusio klasikinio kiaulių maro užkrato šalis kasmet praranda apie 30 milijonų litų pajamų.
Pasiekė neoficiali informacija
Situacija Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje primena apokalipsę. Vyrai, apsirengę infekcijos neįveikiamais kombinezonais, Lietuvos pasienio veterinarijos postuose lyg per siaubo filmus dezinfekuoja iš Baltarusijos ir Rusijos grįžtančius krovininius automobilius, vežusius gyvus afrikiniam kiaulių marui neatsparius gyvūnus.
Lietuvos pasienyje automobiliai neįleidžiami į šalį, jei vairuotojai negali pateikti dokumento, kad jų transporto priemonė buvo dezinfekuota ir išvalyta po paskutinio gyvūnų iškrovimo. Toks yra Lietuvos atsakas į birželio 21 d. Gardino srityje (Baltarusija) kilusį kiaulių maro protrūkį. „Nors kiaulių ir jų produktų iš Baltarusijos į Lietuvos teritoriją neįvežama, veterinarinė kontrolė pasienio veterinarijos postuose sustiprinta“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius.
Muitinės ir Valstybės sienos apsaugos pareigūnai informuoti apie kilusią grėsmę ir įpareigoti atidžiau tikrinti keliaujančių asmenų bagažą. „Ligos sienų nepripažįsta, todėl tikimasi visų Lietuvos piliečių ir jos svečių sąmoningumo – jokiu būdu nevežti gyvūninės kilmės produktų, ypač kiaulienos“, – piliečių geranoriškumo tikėdamasis sakė VMVT Skubios veiklos skyriaus veterinarijos inspektorius Egidijus Pumputis.
Nors apie marą beveik jokių žinių neteikia nepriklausomais save vadinantys specializuoti Baltarusijos žemės ūkio naujienų portalai, VMVT jau gegužę gavo neoficialios informacijos apie galimą afrikinio kiaulių maro protrūkį Baltarusijoje. Tik praėjus beveik mėnesiui nuo infekcijos pradžios, Baltarusijos veterinarijos ir maisto priežiūros departamentas šykščiai pateikė žinių apie 40 km nuo Lietuvos valstybinės sienos kilusią infekciją. Afrikinis kiaulių maras įtartas viename šeimos ūkių nugaišus kiaulei Čiapun kaime. Šiuo metu baltarusiai naikina kiaules 30 km spinduliu aplink ligos židinį. Paprastai sudeginami mediniai pastatai, o mūriniai statiniai ugnimi dezinfekuojami.
Barjerui nepagailėta
Lietuvos VMVT specialistai yra ištyrę daugiau kaip 3 tūkst. mėginių ir Lietuvos teritorijoje afrikinio kiaulių maro kol kas neaptikta. Ši liga Lietuvoje dar nė karto nebuvo užregistruota. Tik 2011-aisiais šalyje kilo klasikinio kiaulių maro infekcija, pridariusi milžiniškų nuostolių Lietuvos kiaulininkystei.
2011 m. birželį ir liepą net penkiose Vidurio Lietuvos kiaulių fermose nustatyti klasikinio kiaulių maro židiniai. Fermose laikytos apie 40 tūkst. kiaulių buvo sunaikintos. Tuomet žemės ūkio bendrovėms valstybė kompensavo nuostolius, o UAB „Beržų kompleksas“ nuo to laiko apskritai atsisakė auginti kiaules.
Nors VMVT planuoja visuose sienos kirtimo su Baltarusija punktuose įrengti stacionarius dezinfekavimo punktus, Vyriausybė dar neskyrė lėšų jiems įrengti. Šiems darbams reikėtų apie 750 tūkst. litų. Maždaug 250 tūkst. litų prireiktų specialiai įrangai įsigyti, dar apie 500 tūkst. litų – dezinfekcinėms medžiagoms.
„Papildomas finansavimas iš valstybės biudžeto vadinamiesiems dezobarjerams ar dezinfekcinėms priemonėms, susijusioms su afrikinio kiaulių maro protrūkiu Baltarusijoje, įsigyti tarnybai neskirtas“, – konstatavo E. Pumputis. VMVT visus darbus kol kas finansuoja iš vidinių išteklių.
Greitai plintantis užkratas
Situaciją apsunkina tai, kad, nepaisydama visų valstybės institucijų pastangų pasienyje, afrikinio kiaulių maro infekcija Lietuvą gali pasiekti kitais keliais. Niekas negarantuoja, kad užkratas gali patekti į šalį vienam gyventojui į Lietuvą įsivežus į Baltarusiją nusipirkto kumpio ar kito gyvūninės kilmės produkto.
„Niekas jums nesuteiks garantijos, kad tokiu būdu mes patys neįsivešime infekcijos, nes ne visi žmonės žino, kokį produktą gali įvežti, o kokio – ne“, – sakė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas. Galiausiai mėsos perdirbėjai pagamina tokios produkcijos, kurioje gali būti ir kiaulienos, ir kitokios mėsos. Kartais net pieno produktai būna su kiauliena (pavyzdžiui, sūris).
Gerai bent jau tai, kad Baltarusijai, kaip ir kitoms trečiosioms šalims, draudžiama į ES eksportuoti kiaulieną. Jos nėra ir tarp populiariausių kontrabandinių prekių. Veterinarijos pasienio postuose kas mėnesį konfiskuojama tik nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų kilogramų gyvūninės kilmės produktų.
Tačiau, be žmogiškojo faktoriaus, yra ir sunkiau kontroliuojamų atvejų. „Pavyzdžiui, pakaktų vienam šernui, užsikrėtusiam afrikiniu kiaulių maru, atklysti į Lietuvą ir ligos protrūkis bus neišvengiamas“, – įspėjo A.Baravykas. Vien todėl pasienyje su Baltarusija medžioklės plotus nuomojantys medžiotojų būreliai įspėjami būti budrūs. Čia kur kas akyliau laboratorijose ištiriami ir nušauti laimikiai. Medžiotojai įspėjami, kad, jei turėjo kontaktų su šernais (medžiodami ar dorodami šernieną), į kiaulių laikymo vietą neitų bent 48 valandas, o medžiotojams, laikantiems ūkiuose kiaules, rekomenduojama į kiaulides užsukti tik kruopščiai nusiprausus po dušu, pasikeitus drabužius ir dezinfekavus avalynę.
Skirtingai nei klasikinis kiaulių maras, afrikinis kiaulių maras plinta greičiau ir yra kur kas pavojingesnis. Juo galima apsikrėsti netgi netiesioginio kontakto būdu – per apkrėstą inventorių, drabužius, transportą, pašarus. Virusą gali pernešti net erkės.
Baiminasi blogiausio scenarijaus
Kiaulių augintojai neatsitiktinai susirūpino afrikinio kiaulių maro protrūkiu Baltarusijoje. Jie iki šiol skaičiuoja nuostolius, kurių patyrė 2011 m. po klasikinio kiaulių maro. „Į Rusiją mes iki šiol negalime įvežti kiaulių ir tie nuostoliai skaičiuojami dešimtimis milijonų litų“, – pabrėžė LKAA direktorius A.Baravykas.
Iki klasikinio kiaulių maro Lietuva kasmet į Rusijos Federaciją eksportuodavo kiaulienos už maždaug 30 mln. Lt. Nuostolius kiaulių augintojai suskaičiavo, atsižvelgdami į kainų skirtumus, kurių atsiranda eksportuojant kiaules į Rusiją ir išvežant jas į kitas rinkas. „Į Rusiją anksčiau parduodavome apie 0,5 mln. kiaulių, beje, maždaug 10 centų už kilogramą brangiau nei dabar tiekiame kitoms šalims“, – paaiškino LKAA vadovas A.Baravykas.
Vienuolika kiaulininkystės kompleksų valdančios bendrovės „Saerimner“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius tikino, kad afrikinio kiaulių maro protrūkį Baltarusijoje pirmiausia turi deramai įvertinti Lietuvos valdžia. „Labai svarbu, kad valstybės institucijos ir kitos atsakingos tarnybos dėtų stengtųsi apsisaugoti nuo maro Lietuvoje, nes beveik pusė visos Lietuvoje užaugintos produkcijos yra eksportuojama, o eksporto rinkos išlieka labai svarbios augintojams“, – paaiškino S.Leonavičius.
Afrikinio kiaulių maro protrūkis, pasak augintojų, visiškai sužlugdytų kiaulininkystės sektorių, nes dėl ligos nuo Lietuvos nusisuktų kitos šalys, šiuo metu importuojančios kiaulieną ir jos produktus. Smūgį patirtų visa Lietuvos mėsos perdirbimo pramonė.
VL žurnalistas Gediminas Stanišauskas
