Pavojingiausias afrikinis maras
Nuo sausio, kai sumedžiojus šerną Lietuvoje užfiksuotas pirmasis afrikinio kiaulių maro atvejis, ekstremali situacija buvo paskelbta Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Trakų, Druskininkų rajonuose. Pirmadienį prie jų prisidėjo dar vienas. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, atsižvelgdama į nustatytą naują afrikinio kiaulių maro židinį, ekstremalią situaciją paskelbė ir Ignalinos rajone.
Rupinskų kiaulininkystės komplekse, kur nustatytas ligos protrūkis, dujomis sunaikinta daugiau kaip 19 tūkstančių kiaulių. Jos užkastos komplekso teritorijoje. Pašarai ir mėšlas neutralizuoti ir sunaikinti, laikymo vietos išvalytos ir dezinfekuotos. Kol kas kiaulės yra skerdžiamos 3 kilometrų spinduliu aplink maro židinį.
Bendrovės „Idavang“, kuriai, be Rupinskų, priklauso dar 10 kiaulininkystės kompleksų, generalinis direktorius Saulius Leonavičius sako, kad, siekiant išaiškinti užkrato priežastis, glaudžiai bendradarbiaujama su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, be to, pati bendrovė papildomai atlieka ir savarankišką vidinį tyrimą.
„Versijų galima kelti daug, bet svarbiausia – bendromis jėgomis išaiškinti, kaip užkratas pateko į kompleksą“, – „Sekundei“ teigė generalinis direktorius.
Tyrimai neigiami
Tai pačiai bendrovei „Idavang“, kurios padalinyje sunaikintos kiaulės, priklauso ir Panevėžio rajono Krekenavos seniūnijos Pasodėlės kaime esantis kiaulininkystės kompleksas.
Generalinis direktorius sako, kad šeštadienį Pasodėlės komplekse buvo paimti kiaulių kraujo mėginiai ir atlikti laboratoriniai tyrimai, siekiant išaiškinti, ar nėra užsikrėtusių gyvulių. Visi ištirti mėginiai buvo neigiami – kiaulės sveikos.
Afrikinis kiaulių maras Rupinskų komplekse užfiksuotas praėjusį ketvirtadienį, kai išvakarėse pastebėta, kad gaišta daugiau kiaulių.
Buvo kreiptasi į prokuratūrą. Neatmetama, kad kompleksas galėjo būti užkrėstas tyčia. Juk šioje fermoje buvo laikomasi griežtų biosaugos reikalavimų, ji galėjo būti pavyzdžiu kitoms. Rupinskų kompleksas yra tarp dviejų Afrikinio kiaulių maro ligos židinių, vienas iš jų – Latvijoje, pasienyje su Lietuva, kitas – pietrytinėje šalies dalyje. Esant tokiai komplekso padėčiai, „Idavang“ jame taikė didžiausias įmanomas biosaugos priemones.
Dabar Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad kovai su afrikiniu kiaulių maru pasitelkiama Lietuvos kariuomenė. Įrengiamuose stebėjimo postuose bus tikrinama, ar iš Ignalinos rajono nevežamos kiaulės ar kiauliena.
Kol kas nesibaimina
Panevėžio rajone arčiausiai pavojingųjų zonų – Karsakiškio seniūnija. Jos teritorijoje, pasak seniūnės Nijolės Gaižiūnienės, yra pora stambių kiaulių augintojų, riestasnukės kriuksi dažname tvarte, tiesa, pastaraisiais metais vis mažiau – dažniau tik vienkiemiuose. Panikos, kad ir iki šio krašto gali atkeliauti maro užkratas, kol kas nekyla.
„Niekas dar nė karto seniūnijoje nesiteiravo, ką reikėtų daryti, jeigu ir pas mus susidarytų ekstremali situacija. Paprastai, jeigu žmonėms kas kelia nerimą, seniūnija ūžia nuo jų, šį kartą ramu“, – tvirtino seniūnė. Vienas stambiausių Karsakiškio seniūnijoje kiaulių augintojų, jų apie 4 tūkstančius turintis ūkininkas Arūnas Čimolonskas, sužinojęs apie Ignalinos rajone užkrėstas kiaules, papildomos ūkio saugos nesiėmė. Apsauga fermoje įrengta pagal visus reikalavimus, jų griežtai laikomasi, tad nė karto jokios ligos gyvuliams nebuvo prikibusios.
„Tačiau pavojingų variantų gali būti daugybė. Jeigu atsiranda židinys, užteks, kad kraują siurbiantis vabzdys nutūptų ant užkrėsto gyvulio – perskris ant sveiko, ir liga jau plinta. Tą patį galima pasakyti ir apie graužikus. Išlieka ir žmogiškasis faktorius, pavyzdžiui, medžiotojas nušovė šerną, nešiojantį maro užkratą, prisilietė drabužio krašteliu, su tuo pačiu ir į darbą atėjo, ir jau gali kilti pavojus“, – svarsto ūkininkas. Dabar, kai tvyro tokie karščiai, užkrečiamųjų ligų pavojus gerokai didesnis. Visiems kiaulių augintojams dabar turėtų būti neramus metas.
Mirtina liga Afrikinis kiaulių maras – žmonėms nepavojinga, tačiau šernams ir kiaulėms mirtina virusinė liga. Kaip teigia Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Valdemaras Kontautas, nuo šios ligos nėra vakcinos, nėra gydymo, tad sergantys gyvūnai naikinami. Užsikrėtusios kiaulės nugaišta visos.
Ligą gali platinti sergantys gyvūnai, be to, virusas plinta per užkrėstus gyvūninius produktus, pašarus, erkes. Vienintelis efektyvus būdas apsisaugoti nuo užkrato – griežtas biosaugos reikalavimų laikymasis, net jei ūkyje yra tik viena ar dvi kiaulės.
Pasak V. Kontauto, nors Panevėžio kraštas dar nepateko į zoną, kurioje paskelbta ekstremali situacija, saugos priemonėms ir čia skiriama daug dėmesio, visur griežtinamos biosaugos priemonės, būtina peržiūrėti teritorijos aptvarus, kenkėjų kontrolę, riboti lankytojus ūkyje, laikytis veiksmingos dezinfekcijos reikalavimų.
„Dar kartą pakalbėjome su stambesniais kiaulių augintojais, priminėme jiems apie pavojų“, – sako viršininkas.
Panevėžio krašte prieš keletą metų kiaulės fermoje buvo užsikrėtusios klasikiniu kiaulių maru, jis ne toks pavojingas, tačiau gyvuliai buvo sunaikinti, ir užkratas neplito.
Šiuo metu Panevėžio rajone yra 155 stambesnės kiaulių laikymo vietos, o iš viso rajone auginama 51 519 kiaulių. Vitalija Jalianiauskienė
